Popiežius: apaštalauti rizikinguose kontekstuose – pranašiška
Pranciškus pasidžiaugė oblatų bendradarbių ir jų dvasinių bičiulių įsipareigojimu pagal Jėzaus pavyzdį visaverčiai dalytis eilinių žmonių kasdienybe darbe, namuose ir kaimynystės artumoje, kvietė visur vadovautis tikėjimo šviesa, meilės šiluma ir vilties horizontu, nebijoti apaštalauti rizikingose vietose ir situacijose.
Popiežius kiek išsamiau aptarė pasaulietinių institutų charizmos išskirtinumą – visus veiksmus pašventinti taip, kad viskas būtų susieta Kristuje: gyventi kaip kiti, su kitais, rinktis tas pačias profesijas, amatus, pasinerti į tuos pačius gyvenimo sunkumus, tačiau per glaudžią vienybę su Dievu, pašventinančią visus gyvenimo projektus ir veiksmus. Popiežius prisiminė savo pirmtako Pijaus XII Motu proprio dokumentą Primo Feliciter, kuriame kalbėdamas apie pasaulietinius institutus pastarasis patikino, jog narių gyvenimas privalo virsti apaštalavimu.
„Iš tiesų“, – tęsė Pranciškus, – „Jėzaus nematomas gyvenimas yra pavyzdys visiems: net jo eiliniai veiksmai turėjo dieviškumo vertę, kurią suteikė jo Asmuo, jo vienybė su Tėvu ir atpirkimo tikslai, dėl kurių jis įsikūnijo. Analogiškai tai vyksta pasaulietinių institutų narių ir su jais susijusių pasauliečių gyvenime. Jų eilinė ir kasdienė veikla įgyja ypatingą apaštališkumo vertę per jų asmeninį pasišventimą, vienybę su Dievu ir užsibrėžtą gyvenimo tikslą.“
„Jei misija reiškia pasišventimą Dievo projektui žmonijos istorijoje, pasaulietiškumas reiškia joje gyventi. Todėl pašvęstų pasauliečių pranašumas nesuderinamas su rizikingų vietų ir situacijų baime. Kaip tik priešingai – būtent šios situacijos yra palankios tokiam pasišventimui. Jose pasaulietinių institutų nariai galėtų nuolankiai ir drąsiai savo įnašu prisidėti prie išganymo istorijos ten, kur žmonės kenčia atstūmimą, marginalizavimą ir kur žeidžiamas jų orumas. Visa tai – kasdieniai ryšiai šeimoje, bendruomenėje, darbe, mokykloje, skirtingose psichologinėse ir socialinėse situacijose, ypač dalinantis tikėjimu ir apaštališku įsipareigojimu, yra audinys, ant kurio galite siuvinėti savo charizmos turtus. Be ryšių viskas išyra ir kyla rizika, kad pavirs priešingu liudijimu“, – sakė popiežius. Su instituto narėmis jis atsisveikino Oblatų dvasinės šeimos globėjo šv. Eugenijaus De Mazenodo linkėjimu: „dėl Dievo vardo būti šventomis“. (SAK / Vatican News)
