Paieška

Popiežius sekmadienio vidudienį. „Į ką investuojame?“

Kaip suprasti šio sekmadienio Evangelijoje skambančius Jėzaus žodžius: „Saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris nuo dangaus“ (Mk 13, 24–25)? Nejaugi ir Viešpats dabar ims mus gąsdinti katastrofomis? Tačiau galiausiai iš jo lūpų išgirstame užtikrinimą: „Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis“ (31 eil.).

Tai labai svarbi žinia mums, kurie gyvenime dažnai turime priimti svarbius sprendimus, sakė popiežius Pranciškus, sekmadienio vidudienį komentuodamas šiuos Kristaus žodžius.

Į ką turėtume investuoti savo gyvenimą? Kuo turime remtis? Tuo, kas laikina? Ar Viešpaties žodžiais, kurie išlieka amžinai? Akivaizdu, kad visada turime vadovautis tuo, ką sako Viešpats. Tačiau tai nėra lengva, sakė popiežius. Mus labai traukia tai, kas patenka į mūsų pojūčių sritį, kas suteikia tiesioginį pasitenkinimą, o Viešpaties žodžiai reikalauja kantrybės. Esame gundomi įsitverti to, ką matome ir liečiame, kas mums atrodo saugu, tačiau iš tiesų nesuteikia tikrumo.

Šiandien Viešpats mums sako, kad dangus ir žemė praeis, o jo žodžiai nepraeis. Šiandien mums skamba jo kvietimas nesistatyti namų ant smėlio. Kai statome namus, visada turime pradėti nuo tvirtų pamatų. Tik paikas gali tvirtinti, kad tvirti pamatai tėra pinigų švaistymas, nes juk jie yra po žeme, jų nesimato. Ištikimas Viešpaties mokinys – tai tas, kuris savo gyvenimą stato ant uolos – ant Viešpaties žodžio.

Popiežius pasiūlė savęs pačių paklausti: kas yra tvirta mūsų gyvenime ir kas nesibaigs? Šv. Paulius mums sako, kad meilė niekada nesibaigia (plg. 1 Kor 13, 8). Kas daro gera, tas investuoja į amžinybę. Kai matome žmogų, kuris yra kantrus, maloningas, nepavydi, nesididžiuoja, neišpuiksta, nesielgia netinkamai, neieško savo naudos (plg. 1 Kor 13, 4–6), suprantame, kad tai žmogus, kuris kuria dangų žemėje. Galbūt jis nebus matomas ir nepadarys karjeros, bet tai, ką jis daro, nebus prarasta. Gėris niekada nežūva, išlieka amžinai.

Į ką mes investuojame? Kuo grindžiame savo gyvenimą? Dalykais, kurie praeina, – pinigais, sėkme, išvaizda, gera savijauta? Gal esame prisirišę prie žemiškų dalykų, tarsi turėtume čia gyventi amžinai? „Šiandien Dievo žodis mus įspėja: šio pasaulio tikrovė praeis. Liks tik meilė“, – sakė Pranciškus. „Taigi, grįsti savo gyvenimą Dievo žodžiu reiškia ne pabėgti nuo istorijos, bet pasinerti į žemiškąją tikrovę, kad ji turėtų tvirtą pamatą, kad meilė ją perkeistų ir pažymėtų amžinybės ženklu, Dievo ženklu.“

Popiežius davė patarimą, kaip priimti svarbius sprendimus. „Ką daryti, kai nežinau, kaip pasielgti, kaip galutinai apsispręsti, kaip priimti svarbų sprendimą, kaip pasirinkti Jėzaus meilę? Prieš apsispręsdami įsivaizduokime, kad stovime priešais Jėzų, tarsi gyvenimo pabaigoje, priešais Tą, kuris yra meilė. Įsivaizduodami, kad esame jo akivaizdoje prie amžinybės slenksčio, priimame sprendimą šiandien. Būtent taip turime spręsti: visada žvelgdami į amžinybę, žvelgdami į Jėzų.“

Galiausiai popiežius meldė Dievo Motiną Mariją, kad ji mums padėtų padaryti svarbius gyvenimo pasirinkimus taip, kaip darė ji: remiantis meile ir pasitikint Dievu. (jm / Vatican News)

2021 lapkričio 14, 12:55

Tris kartus per dieną kalbėdami „Viešpaties Angelo“ maldą, minime Įsikūnijimo slėpinį. Kalbėti šią maldą pakviečia 6 val. ryto, vidudienį ir vakarop, apie 18 val. suskambantis varpas. Ši malda pavadinta pirmaisiais jos žodžiais „Viešpaties Angelas apreiškė Marijai“ („Angelus Domini nuntiavit Mariae“). Ją sudaro trys trumpi sakiniai apie Jėzaus Kristaus Įsikūnijimą ir trys „Sveika, Marija“. Popiežius šią maldą kalba Šv. Petro aikštėje kiekvieno sekmadienio ir šventadienio vidudienį. Pradžioje popiežius pasako trumpą kalbą, pasiremdamas tos dienos skaitiniais. Pabaigoje pasveikina maldininkus. Nuo Velykų iki Sekminių šią maldą pakeičia Velykinė „Regina Coeli“ malda, skelbianti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Pabaigoje tris kartus sukalbama „Garbė Dievui“. 

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >