Popiežius: Dievas mokėsi žmonių kalbos, kad mes išmoktume klausytis

Kalėdų žinia „Urbi et orbi“

Dievo Žodis, kuris sukūrė pasaulį ir suteikė prasmę istorijai bei žmogaus kelionei, tapo Kūnu ir apsigyveno tarp mūsų. Ji pasirodė kaip šnabždesys, kaip švelnaus vėjelio dvelksmas, kad pripildytų nuostabos kiekvieną slėpiniui atvirą žmogaus širdį.

Žodis tapo Kūnu, kad kalbėtųsi su mumis. Dievas nori ne monologo, bet dialogo, nes jis pats, Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia, yra dialogas, amžina ir begalinė meilės ir gyvenimo bendrystė.

Ateidamas į pasaulį kaip įsikūnijęs Žodis, Dievas parodė mums susitikimo ir dialogo kelią. Iš tiesų jis pats įkūnijo šį kelią, kad mes galėtume jį pažinti ir juo eiti su pasitikėjimu ir viltimi.

Seserys, broliai, „koks būtų pasaulis be kantraus daugybės atvirų žmonių dialogo, padedančio išsaugoti šeimų ir bendruomenių vienybę?“ (Fratelli tutti, 198). Šiais pandemijos laikais tai dar labiau suvokiame. Mūsų gebėjimas palaikyti socialinius santykius patiria rimtą išmėginimą; vis labiau linkstama atsitraukti, gyventi vieniems, atsisakoma išeiti, susitikti, veikti kartu. Ir tarptautiniu lygmeniu kyla pavojus atsisakyti dialogo su kitais, pavojus, kad dėl sudėtingos krizės pasirinksime lengvesnius kelius, o ne dialogą; tačiau tik dialogo kelias iš tikrųjų sugeba išspręsti konfliktus ir žada ilgalaikę naudą visiems.

Iš tiesų, nors aplink mus ir visame pasaulyje skamba žinia apie Išganytojo, tikrosios taikos šaltinio, gimimą, vis dar matome daugybę konfliktų, krizių ir prieštaravimų. Atrodo, kad jie niekada nesibaigs ir mes jų beveik nebepastebime. Mes taip prie jų pripratome, kad netgi didžiules tragedijas praleidžiame negirdomis; rizikuojame negirdėti daugybės mūsų brolių ir seserų skausmo ir nevilties šauksmo.

Pagalvokime apie sirų tautą, kuri jau daugiau kaip dešimtmetį kenčia dėl karo, pareikalavusio daugybės aukų ir pavertusio pabėgėliais neapsakomą žmonių skaičių. Pažvelkime į Iraką, kuris po ilgo konflikto vis dar neatsistoja ant kojų. Išgirskime vaikų verksmą Jemene, kur jau daug metų tyliai tęsiasi baisi, visų pamiršta tragedija, dėl kurios kasdien žūsta žmonės.

Atsiminkime nuolatinę įtampą tarp izraeliečių ir palestiniečių, kuri tęsiasi nerandant išeities ir ją lydi vis didesnės socialinės ir politinės pasekmės. Nepamirškime Betliejaus, vietos, kurioje Jėzus išvydo šviesą ir kuri taip pat patiria ekonominius sunkumus, kuriuos sukelia pandemija, neleidžianti piligrimams atvykti į Šventąją Žemę ir padariusi daug neigiamų pasekmių tenykščių žmonių gyvenimui. Pagalvokite apie Libaną, patiriantį precedento neturinčią krizę, kurios ekonominės ir socialinės pasekmės kelia didelį nerimą.

Tačiau štai vidury nakties matome vilties ženklą! Šiandien, kaip sako Dantė, „meilė, kuri judina Saulę ir kitas žvaigždes“ (Rojus, XXXIII, 145), tapo Kūnu, atėjo žmogaus pavidalu, prisiėmė mūsų dramas ir pralaužė mūsų abejingumo sieną. Nakties šaltyje jis tiesia į mus savo mažas rankas: jis nieko neturi, bet ateina mums visko dovanoti. Jį mes prašome, kad duotų mums stiprybės atsiverti dialogui. Šią šventą dieną prašome jį, kad pažadintų visų širdyse susitaikinimo ir brolybės troškimą. Į jį mes kreipiame savo maldavimus.

Kūdikėli Jėzau, suteik taiką ir santarvę Artimiesiems Rytams ir visam pasauliui. Remk tuos, kurie rūpinasi suteikti humanitarinę pagalbą žmonėms, priverstiems bėgti iš savo tėvynės; paguosk afganų tautą, jau daugiau nei keturiasdešimt metų patiriančią sunkius išmėginimus dėl konfliktų, kurie daugelį privertė palikti šalį.

Tautų karaliau, padėk vykdantiesiems politinę valdžią sutaikyti įtampos ir konfliktų draskomas visuomenes. Palaikyk Mianmaro gyventojus, kur taikų žmonių gyvenimą sujaukė netolerancija ir smurtas, nuo kurio dažnai nukenčia ir krikščionių bendruomenė bei jos maldos vietos.

Būk šviesa ir rėmėjas tiems, kurie tiki susitikimu ir dialogu, kurie dėl jo stengiasi, netgi eidami prieš srovę, ir neleisk, kad Ukrainoje plistų pūliuojančio konflikto metastazės.

Taikos Kunigaikšti, padėk Etiopijai rasti kelią į susitaikinimą ir santarvę, mokyk nuoširdaus dialogo, kuriame svarbiausia yra žmonių gerovė. Išgirsk Sahelio regiono tautų, kurios patiria tarptautinio terorizmo smurtą, šauksmą. Nukreipk savo žvilgsnį į Šiaurės Afrikos šalių gyventojus, kuriuos slegia susiskaldymas, nedarbas ir ekonominė nelygybė; palengvink kančias daugelio brolių ir seserų, kenčiančių nuo vidaus konfliktų Sudane ir Pietų Sudane.

Padaryk, kad Amerikos tautų širdyse įsivyrautų solidarumo, susitaikinimo ir darnaus sugyvenimo vertybės, kad viešpatautų dialogas, savitarpio pagarba, kad būtų pripažįstamos visų žmonių teisės ir kultūros vertybės.

Dievo Sūnau, paguosk moteris, kenčiančias nuo smurto, kuris ypač siautėja šiuo pandemijos laikotarpiu. Suteik vilties vaikams ir paaugliams, kurie patiria prievartą. Paguosk ir užjausk pagyvenusius žmones, ypač tuos, kurie yra vienišiausi. Suteik ramybę ir vienybę šeimoms, kurios yra svarbiausia ugdymo vieta ir visuomenės audinio pagrindas.

Dieve su mumis, duok sveikatą ligoniams ir įkvėpk visus geros valios žmones ieškoti tinkamiausių sprendimų sveikatos krizei ir jos padariniams įveikti. Padaryk širdis dosnias, kad būtinas gydymas, ypač vakcinos, pasiektų labiausiai nepasiturinčius žmones. Dosniai atlygink visiems, kurie rūpinasi savo šeimų nariais, ligoniais ir silpnaisiais.

Betliejaus Kūdikėli, padėk pastarojo meto konfliktų karo belaisviams, kariams ir civiliams, taip pat tiems, kurie buvo įkalinti dėl politinių priežasčių, greitai sugrįžti į namus. Neleisk mums būti abejingiems migrantų, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų likimui. Jų akys prašo, kad nuo jų nenusigręžtume, neišsižadėtume mus vienijančio žmogiškumo, kad paimtume į širdį jų istorijas ir nepamirštume jų tragedijų.

Amžinasis Žodi, tapęs Kūnu, padėk mums rūpintis mūsų bendrais namais, kurie kenčia nuo mūsų aplaidumo, paskatink politinės valdžios institucijas siekti veiksmingų susitarimų, kad ateities kartos galėtų gyventi gyvybę gerbiančioje aplinkoje.

Brangūs broliai ir seserys, nors šiais laikais mus slegia daugybė sunkumų, tačiau viltis yra stipresnė, nes „mums kūdikis gimė“ (Iz 9, 5). Jis yra Dievo Žodis, tačiau jis tapo kūdikiu, kuris moka tik verkti ir kuriam visko reikia. Jis panoro išmokti kalbėti kaip kiekvienas vaikas, kad mes išmoktume klausytis Dievo, mūsų Tėvo, klausytis vieni kitų ir kalbėtis kaip broliai ir seserys. O Kristau, gimęs dėl mūsų, išmokyk mus eiti su tavimi taikos keliais.

Linksmų Kalėdų visiems!