Popiežius aplankė Graikijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą
Kreipdamasis į arkivyskupą Jeronimą, popiežius pirmiausia priminė prieš penkerius metus įvykusį susitikimą su juo Lesbo saloje, kai jie, kartu su patriarchu Baltramiejumi, lankė saloje apgyvendintus pabėgėlius. „Dabar vėl susitinkame ir dalijamės brolystės džiaugsmu“, – sakė Pranciškus ir toliau, kalbėdamas apie dvišalius katalikų ir ortodoksų santykius bei apie abiejų Bažnyčių pašaukimą, pavartojo alyvmedžio simbolį. „Galvodamas apie šiuos mus vienijančius medžius, galvoju apie mūsų bendras šaknis. Jos yra po žeme, paslėptos, dažnai į jas nekreipiame dėmesio, bet jos yra ir viską palaiko.“
Ortodoksų ir Katalikų Bažnyčios turi tas pačias apaštališkąsias šaknis. Jos, išaugusios iš Evangelijos sėklos, labai greit davė nuostabių vaisių. Popiežius paminėjo Bažnyčios tėvus ir pirmuosius visuotinius Bažnyčios susirinkimus. „Vėliau, deja, nutolome“, – kalbėjo Pranciškus. „Supasaulėjimo nuodai mus užkrėtė, tarp mūsų išaugo įtarumo piktžolės ir nustojome puoselėti bendrystę. Su gėdos jausmu pripažįstu, kad Katalikų Bažnyčios veiksmai ir pasirinkimai, kurie mažai buvo susiję arba visai nesusiję su Jėzumi ir Evangelija, o veikiau paženklinti pelno ir valdžios troškimo, pakirto bendrystę. Taigi leidome, kad susiskaldymas pakenktų vaisingumui. Istorija slegia, ir šiandien jaučiu poreikį iš naujo prašyti Dievo ir brolių bei seserų atleidimo už katalikų klaidas. Tačiau labai guodžia tikrumas, kad mūsų šaknys yra apaštališkos ir kad, nepaisant per laiką atsiradusių iškraipymų, Dievo pasodintas medis auga ir tebeduoda vaisių.“
Krikščionybės tradicijai labai brangus ir iš alyvmedžio vaisių spaudžiamo aliejaus simbolis, tęsė Pranciškus. Aliejiniai žibintai skleidė šviesą, kuri apšvietė antikos laikų naktis. Krikščionims aliejus simbolizuoja Šventąją Dvasią, kuri pagimdė Bažnyčią. O kur Šventoji Dvasia, ten ir bendrystė. Krikščionys yra Šventosios Dvasios patepti bendrystės aliejumi. Tačiau, pastebėjo popiežius, šiandien kalbėti apie bendrystę – tai tarsi paliesti apnuogintą nervą. Taip yra visuomenės gyvenime, bet dažnai ir tarp Jėzaus mokinių, kurie, gindami savo tradicijas ir tapatybę, atsiriboja nuo kitų. Popiežius ragino nebijoti kartu garbinti Dievą ir tarnauti artimui atmetus prozelitizmą ir visiškai gerbiant kitų laisvę, nes, kaip tvirtino šv. Paulius, kur yra Viešpaties Dvasia, ten yra ir laisvė (plg. 2 Kor 3, 17).
Aliejus – tai ir Šventosios Dvasios suteikiamos išminties simbolis. Šventoji Dvasia patepė Kristų išminties aliejumi ir įkvepia krikščionis. Paklusdami šiai išminčiai, stengiamės geriau pažinti Dievą ir atsiveriame kitiems, sakė Pranciškus ir paminėjo katalikų ir ortodoksų teologinį dialogą ir įvairias mokslinio ir kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvas.
Galiausiai Šventoji Dvasia yra paguodos aliejus, mūsų sielos žaizdas gydantis balzamas. Popiežius ragino drauge plėtoti bendradarbiavimą labdaros srityje, taip pat etiniais ir socialiniais klausimais, tarnauti šių laikų žmonėms ir nešti jiems Evangelijos paguodą.
Baigdamas Atėnų arkivyskupo namuose sakytą kalbą, Pranciškus paminėjo dar vieną alyvmedžio simbolio aspektą. Šis įvaizdis mus veda į Alyvų sodą ir primena Kristaus prašymą pasilikti su juo ir budėti (plg. Mk 14, 34). „Jėzus nori, kad ir šiandien mes budėtume ir melstumės, kad neštume pasauliui Dievo paguodą ir gydytume sužeistus mūsų tarpusavio ryšius, kad melstumės vieni už kitus“. (jm / Vatican News)
