Graikijos prezidentūroje: demokratija – tai visų įsitraukimas ir kantrybė
„Be Atėnų ir Graikijos Europa ir pasaulis nebūtų tokie, kokie yra. Jie būtų mažiau išmintingi ir mažiau laimingi“, – pradėjo savo pirmąją kalbą popiežius, pabrėždamas ir Graikijos indėlį į religijų istoriją: „Nuo Olimpo iki Atono kalno Graikija kviečia visų laikų vyrus ir moteris nukreipti gyvenimo kelionę aukštyn, į Dievą, nes mums reikia transcendencijos, kad būtume tikri žmonės“.
Atėnuose, tęsė Pranciškus, žvilgsnis krypsta ne tik aukštyn, bet ir į kitą žmogų. Pasak Sokrato, šiame mieste žmonės pradėjo jaustis ne tik savo šalies, bet ir viso pasaulio piliečiais. Čia žmogus suvokė, kad jis yra „politinis gyvūnas“, ir, būdamas bendruomenės dalimi, kituose pradėjo matyti ne pavaldinius, o piliečius, su kuriais kartu gali kurti polį. „Čia gimė demokratija. Po tūkstantmečių jos lopšys tapo namais, didžiuliais demokratinių tautų namais“, – sakė Pranciškus ir paaiškino, kad jis galvoja apie Europos Sąjungą ir jos įkūnijamą taikos ir brolybės tarp tautų svajonę.
Šiuo metu, deja, matome demokratijos krizę daugybėje pasaulio šalių, taip pat ir pačioje Europoje. Demokratija reikalauja, kad joje dalyvautų visi, kad visi į ją įsitrauktų, todėl reikia pastangų ir kantrybės. Šiandien matome populizmo siūlomas lengvas garantijas, kurios kai kuriems atrodo patrauklios. Daugelyje visuomenių nuovargis ir nepasitenkinimas skatina skepticizmą demokratijos atžvilgiu. Popiežius sakė, kad neįmanoma įveikti demokratiją ištikusios krizės toliau įkyriai siekiant populiarumo, trokštant matomumo, skelbiant neįmanomus įgyvendinti pažadus ar abstrakčias ideologijas, bet reikia geros politikos. „Politika yra gėris ir tokia ji turi būti praktikoje“, – pabrėžė Pranciškus, – „nes ji yra didžiausia piliečio atsakomybė, nes ji yra bendro gėrio siekimo menas. Tačiau, kad gėris būtų iš tiesų dalijamasis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas silpniausiems visuomenės nariams.“
Popiežius ragino pereiti nuo įsipareigojimo remti tik savo pusę prie aktyvaus dalyvavimo visų labui. Toks ne šališkas, bet visumą aprėpiantis veikimas reikalingas įvairiose srityse, nuo pastangų šalinti pandemijos sukeltos krizės pasekmes iki mūsų bendros atsakomybės už aplinką.
Graikijos prezidentūroje sakytoje kalboje popiežius paminėjo ir migraciją. Kai kuriose Graikijos salose migrantų šiandien yra daugiau, nei vietinių gyventojų, tačiau Europa delsia bendromis pastangomis spręsti migracijos krizę. „Nacionalistinio savanaudiškumo draskoma Europos bendrija nesugeba būti solidarumo varomąja jėga.“ Popiežius paragino sukurti bendrą migracijos problemos sprendimo viziją ir padėti visų pirma tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos, kad, atsižvelgiant į kiekvienos šalies galimybes, migrantai būtų priimami, saugomi, skatinami ir integruojami visapusiškai gerbiant jų žmogaus teises ir orumą. Pasak Pranciškaus, žiūrėdami į migraciją, turime matyti ne tik dabar jos sukeliamus sunkumus, bet ir garantijas, kurias ji teikia ateičiai.
„Iš šio miesto, iš šio civilizacijos lopšio, kilo ir visada tekyla žinia, nukreipta į Aukščiausiąjį ir į artimą“, – sakė Pranciškus. „Į autoritarizmo pagundą teatsako demokratija, individualistiniam abejingumui tepasipriešina rūpinimasis kitais žmonėms, ypač vargstančiaisiais, ir kūrinija. Tai yra esminiai naujo humanizmo, kurio reikia mūsų laikams ir mūsų Europai, kertiniai akmenys. O Theós na evloghí tin Elladha! („Telaimina Dievas Graikiją!“) (jm / Vatican News)
