Popiežius Kipro ortodoksams: pernelyg dažnai varžėmės, o ne ėjome Dievo keliais
Visų pirma į popiežių kreipėsi Kipro Ortodoksų Bažnyčios galva Chrizostomas, kuris savo kalboje atkreipė dėmesį į dvi pagrindines temas: jau penktą dešimtį metų trunkančią nacionalinę ir bažnytinę kalvariją ir krikščionių vienybės siekį. Arkivyskupas priminė, kad po 1978 metų Turkijos karinės intervencijos iš šiaurinės Kipro dalies buvo išvyti 200 000 krikščionių, juos pakeitė iš stepių Turkijos gilumoje atvykę žmonės, kuriems tūkstantmetė Kipro graikiškoji, romėniškoji ir krikščioniškoji kultūra nieko nereiškė. Buvo nusavintos senos bažnyčios su neįkainojamomis mozaikomis ir ikonomis. Arkivyskupas paprašė aktyvios popiežiaus paramos ir pridūrė, kad su popiežiaus Benedikto XVI ir Vokietijos pagalba Kipras atgavo keletą šimtų istorinių artefaktų. Arkivyskupas taip pat kalbėjo apie krikščionių dialogą, išreiškė paramą ekumeninio Konstantinopolio patriarchato ir Romos Bažnyčios dialogui ir viltį dėl jo geros baigties, visų Kipro ortodoksų vardu pasveikino popiežių Pranciškų atvykus į „šventųjų ir kankinių žemę“ – Kiprą.
„Malonė būti čia man primena mūsų bendrą apaštalinę kilmę: Paulius kirto Kiprą ir po to pasiekė Romą. Tad esame to paties apaštalinio įkarščio palikuonys, mus jungia vienas ir tas pats Evangelijos kelias. Man malonu matyti, kad esame viename kelyje, ieškome didesnės brolybės ir visiškos vienybės“, – sakė Pranciškus. Šiame kelyje, anot jo, mus nukreipia šventieji, ypač patekę į Šventojo Rašto puslapius, tarp kurių – ir iš Kipro kilęs šv. Barnabas, kurio vardas gali reikšti „paguodos sūnus“ arba „padrąsinimo sūnus“. Evangelijoje abu dalykai laikomi labai reikalingais: tikra paguoda nelieka asmeninė, bet virsta padrąsinimu mūsų laisvę kreipti į gėrį. Panašiai tikėjimo padrąsinimas remiasi guodžiančia Dievo pajauta. Guosti, drąsinti taip pat reiškia dalytis, išklausyti, klausti. Tai bendrumo ir sinodiškumo matmuo, kurį katalikai nori stiprinti ateinančius kelerius metus. Jiems gali padėti didelę sinodiškumo patirtį turintys broliai ortodoksai.
„Iš širdies linkiu, kad daugėtų progų mums susitikti, vienas kitą geriau pažinti, atsisakyti tiek daug išankstinių nuostatų, klusniai įsiklausyti į vienas kito tikėjimo patirtį. Tai kiekvieną padrąsins elgtis geriau, abiem pusėm suteiks dvasinių paguodos vaisių“, – sakė popiežius, pridūręs, jog apaštalas Paulius dažnai kalbėjo ir rašė apie paguodą. Gražu įsivaizduoti, kad šiuos žodžius įkvėpė jo bendrakeleivis Barnabas. „Šia prasme, brangūs broliai, trokštu užtikrinti mano ir Katalikų Bažnyčios maldą skausmingiausių jus kankinančių problemų, gražiausių ir drąsiausių jus gaivinančių vilčių akivaizdoje. Jūsų liūdesys ir džiaugsmas mums yra mūsų“, – sakė popiežius Kipro Ortodoksų Bažnyčios sinodui.
Pranciškus priminė dar vieną epizodą, susijusį su Barnabu: jis pardavė turėtą žemės sklypą, gautus pinigus padėjo prie apaštalų kojų bendroms reikmėms (Apd 4, 37). Tegu šis dosnus ir drąsus gestas įkvepia ir dabarties krikščionis atsisakyti savo „sklypų“, kad ir vertingų, vardan bendros vienybės.
„Žinoma, nekalbu apie tai, kas sakralu ir padeda sutikti Viešpatį, bet apie riziką suabsoliutinti kai kuriuos papročius ir įpročius, kurie nėra esminiai tikėjimui“, – sakė Šventasis Tėvas. Pasak jo, skirtumų nesutaikomumas neturi pagrindo Evangelijoje. Negalime leisti, kad tradicijos iš mažosios raidės nustelbtų Tradiciją iš didžiosios. O ši drąsina elgtis taip, kaip Barnabas, atsisakyti dalykų, kad ir gerų, kurie gali trukdyti bendrystės pilnatvei, meilės pirmumui ir vienybės būtinybei. „Šventoji Dvasia trokšta, kad nuolankiai ir pagarbiai suartėtume“, – pažymėjo popiežius, drąsindamas užtaisyti istorijos metu atsiradusius trūkius, atsisakyti abstrakčių idėjų, konkrečiai dirbti petys į petį, kiekvienas savo būdu. Tai neabejotinai, duos vaisių, didins santarvę. Pernelyg dažnai istorijoje krikščionims daugiau rūpėjo varžytis vienas su kitu, o ne priimti Dievo nurodytą kelią ir meilę, kuri užgydo skilimus. Amžius trukę pasidalijimai, atsiradęs atstumas lėmė daug priešiškų nusistatymų, paremtų iškraipytais ir nepakankamais faktais, platinamais agresyvios ir poleminės literatūros. Tuo tarpu Dievo kelias kreipia link santarvės ir vienybės. „Melskime Viešpatį išminties ir drąsos eiti jo keliais, ne savo“, – sakė Pranciškus.
Popiežius ir Kipro Ortodoksų Bažnyčios galva Chrizostomas apsikeitė dovanomis. Pranciškus įteikė vertingą knygą su miniatiūromis apie apaštalą Paulių, ortodoksų arkivyskupas padovanojo ikoną su Dievo Motina bei Kūdikėliu Jėzumi. Popiežius taip pat paliko savo įrašą garbės knygoje. (RK / Vatican News)
