Popiežius: gana smurto prieš moteris!
Naujieji metai prasidėjo Švenčiausiosios Dievo Motinos ženklu, sakė Pranciškus sausio 1-osios rytą per Šv. Petro bazilikoje aukotas Švč. M. Marijos, Dievo Gimdytojos, Mišias. Popiežius Mišių homilijoje kvietė naujų metų pradžioje pasikliauti ypatingos moters – Dievo Motinos, kartu ir mūsų motinos – pagalba ir būti tikriems, kad Viešpats yra ištikimas ir gali perkeisti kryžių į prisikėlimą.
Iškilmės Evangelijos skaitinys pasakojo apie ėdžias, kuriose piemenys išvydo kūdikėlį Jėzų. Tai buvo guodžiantis ženklas atskubėjusiems piemenims ir įrodymas mums, kad Dievas yra arti: Jėzus užgimė mažas ir neturtingas, sužadino meilę, ne baimę. Tai gera žinia visiems, ypač esantiems visuomenės paribiuose: atmestiems ir visiems, kurie pasauliui nėra reikšmingi.
Tačiau Dievo Motinai Marijai kūdikis ėdžiose nebuvo džiugus vaizdas. Ji turėjo iškentėti „ėdžių skandalą“, sakė popiežius. Angelas Marijai iš anksto apreiškė, kad kūdikis vadinsis Jėzus, jis bus didis ir vadinamas Aukščiausiojo sūnumi, kad Viešpats Dievas duos jam tėvo Dovydo sostą. Tačiau ji turėjo sūnų paguldyti į gyvulių ėdžias. Kaip suderinti karaliaus sostą su varganomis ėdžiomis, klausė popiežius. Tačiau Dievo Gimdytoja nepabūgo – Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
Piemenys džiūgavo – sugrįžo garbindami ir šlovindami Dievą, o Marija mąstė. Šiose scenose galima įžvelgti dvi tikėjimo būsenas. Piemenų džiugesys primena, kokia paprastai būna tikėjimo pradžia – viskas lengva, aišku, džiugina ir žavi: gyvenime prasidėjo Dievo naujumas. Marijos laikysena – susimąstymas – liudija apie subrendusį, visavertį tikėjimą. Tai ne ką tik užgimęs tikėjimas, o gimdantis tikėjimas. Dvasinis gimdymas vyksta per išmėginimus. Po šlovingų angelo pažadų Nazarete Mariją apgaubia Betliejaus ėdžių tamsa. Tačiau ėdžiose dovanojamas pasauliui Dievas. Kiti „ėdžių skandalu“ piktintųsi, bet ne Marija: ji saugo jį savo širdyje.
Dažnai mes ir savo gyvenimuose patiriame „ėdžių skandalą“, kai nelauktai susiduriame su problemomis, kai tikrovė nepateisina lūkesčių. Tas pat ištinka tikėjimą, kai Evangelijos džiaugsmui iššūkį meta sunki gyvenimo situacija. Tačiau šiandien Marija mus moko, kaip pasisemti naudos iš smūgio, kaip jį įveikti. Ji rodo, kaip eiti siauru keliu iki tikslo, moko, kad be kryžiaus nėra prisikėlimo.
Mokykimės iš Marijos, kaip viską saugoti savo širdyje ir mąstyti, kaip suvienyti tiek gražius, tiek negražius gyvenimo dalykus – ne atskirti, o suvienyti, kad jie taptų visuma. Kaip priimti iškylančius sunkumus: pavojų, kad taps nėščia prieš santuoką, klaikų pasibaisėjimą tvartu, kuriame gimdė. Ji priėmė tikrovę tokią, kokia ši yra, nemėgindama užmaskuoti ar pagražinti tikrovės, ji saugo ją savo motiniškoje širdyje. Marija suvokia, kad Aukščiausiojo šlovė eina per nuolankumą, ji priima išgelbėjimo planą, pagal kurį Dievas turėjo būti paguldytas ėdžiose. Marija priima žavingą ir dievišką didumo ir mažumo sampyną. Todėl ji yra katalikybės Motina, galime net sakyti, kad Marija todėl ir yra katalikė, kad suvienija, o ne atskiria, sakė Pranciškus.
Popiežius Mišių homilijoje kalbėjo ir apie motinišką žvilgsnį, kuris yra kaip kelias, leidžiantis atgimti ir augti.
Motinos ir moterys į pasaulį žvelgia ne tam, kad juo pasinaudotų, o kad duotų jam gyvybę: jos savo širdies žvilgsniu geba palaikyti svajonių ir konkretumo vienybę ir išvengti nukrypimų į asketinį pragmatizmą ar abstraktumą. Bažnyčia taip pat yra motina, ji yra moteris. Todėl negalime atrasti moters vietos Bažnyčioje be motinos-moters širdies atspindžio. Čia ir glūdi moters vaidmuo Bažnyčioje. Motinos dovanoja gyvybę, moterys saugo pasaulį, todėl visi turime rimtai sergėti motinas ir ginti moteris.
„Kiek daug smurto moterų atžvilgiu! Gana!“ – sakė popiežius, pridurdamas, kad įžeisti moterį reiškia įžeisti Dievą, kuris iš moters tapo žmogumi, – ne iš angelo, ne betarpiškai, o iš moters.“
Popiežius baigė homiliją kvietimu, kad visi kartu, Efezo Dievo tautos pavyzdžiu,kartotų: „Šventoji Dievo Motina“, „Šventoji Dievo Motina“, „Šventoji Dievo Motina“. (SAK / Vatican News)
