Popiežius: nesitenkinkime drungnu ir lėkštu tikėjimu
Pirmasis žodis – orumas. Popiežius pakartojo tai, ką rašė savo enciklikoje „Fratelli tutti“, – kad brolybė yra Kūrėjo numatytas žmonijos kelionės tikslas, o pagrindinis kelias, kuriuo žmonija pašaukta eiti, yra kiekvieno žmogaus orumo pripažinimas. Tačiau mūsų laikais, paženklintais daugybės socialinių ir politinių įtampų, o šiuo metu – ir pandemijos nulemto nuovargio ir suirzimo, vis dažniau kyla pagunda kitą žmogų laikyti svetimu ar priešu, taip paneigiant jo tikrąjį orumą. Todėl ypač šiuo metu esame kviečiami vis priminti, kad kiekvienas žmogus turi prigimtinį orumą nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. Tokio orumo pripažinimas yra esminė mūsų asmeninio ir socialinio gyvenimo ramybės sąlyga, taip pat būtina sąlyga, kad būtų stiprinama visos žmonijos brolybė ir socialinė draugystė.
Pereidamas prie konkrečios kasdieninės Tikėjimo mokymo kongregacijos veiklos, popiežius pasitelkė ją apibūdinantį žodį „įžvalgumas“. Šiandien iš tikinčiųjų reikalaujama vis didesnio įžvalgumo. Dabartiniais laikais tenka atsakyti į naujus ir kaskart vis sudėtingesnius klausimus, taip pat didėja dvasingumo poreikis, dėl to Dievo tautai reikia pateikti patikimų ir tvirtų nuorodų. Popiežius paminėjo kelis konkrečius pavyzdžius, kurie iš Tikėjimo mokymo kongregacijos reikalauja didelio įžvalgumo. Visų pirma, tai kova su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu. Bažnyčia ryžtingai vykdo savo įsipareigojimą užtikrinti teisingumą išnaudojimo aukoms, rūpestingai ir griežtai taikydama kanonų teisės normas. Žinoma, vien teisminių procedūrų nepakanka, tačiau jos yra būtinas žingsnis siekiant atkurti teisingumą, pašalinti papiktinimą ir nubausti nusikaltėlius. Panašus įsipareigojimas įžvalgiai viską ištirti pasireiškia ir kitoje kongregacijos veiklos srityje – santuokinio ryšio nutraukimo „in favorem fidei“ tyrimo atvejais. Popiežius sakė, kad šiais atvejais leidimas nutraukti nesakramentinį santuokinį ryšį reiškia ne tik kanoninį santuokos, kuri iš tiesų jau yra žlugusi, nutraukimą, bet iš tiesų šiuo išskirtinai pastoraciniu veiksmu visų pirma siekiama puoselėti tikėjimą naujoje sąjungoje ir šeimoje, kurios branduolys yra nauja santuoka.
Galiausiais trečiasis žodis – tikėjimas. Tikėjimo mokymo kongregacija yra pašaukta ne tik ginti, bet ir skatinti tikėjimą. Be tikėjimo tikinčiųjų buvimas pasaulyje taptų tik humanitarine veikla. Tikėjimas turi būti kiekvieno pakrikštytojo gyvenimo ir veiklos pagrindas. Krikščionių tikėjimas, pabrėžė popiežius, – tai ne neapibrėžtas ar miglotas tikėjimas, kaip atskiestas vynas, bet tikras, tiesus, toks, kokio nori Viešpats. Todėl niekada neturime pamiršti, kad „tikėjimas, kuris nesukelia mumyse krizės, yra tikėjimas, kuris pats yra patekęs į krizę“, – sakė Pranciškus, cituodamas savo kalbą, prieš kelerius metus sakytą Romos kurijai. „Nesitenkinkime drungnu ir lėkštu tikėjimu. Bendradarbiaukime su Šventąja Dvasia ir vieni su kitais, kad ugnis, kurią Jėzus atėjo atnešti į pasaulį, ir toliau degtų ir uždegtų visų širdis.“ (jm / Vatican News)
