Popiežius sekmadienio vidudienį: kaip žiūrime į kitus? Kaip kalbame?

Jėzus kviečia mus pamąstyti apie tai, kaip mes žiūrime į kitus žmones ir kaip apie juos kalbame, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties angelo“ maldą, pradėdamas trumpą Mišių Evangelijos skaitinio komentarą.

Šiandien Viešpats mus įspėja, kad, sutelkę visą dėmesį į krislelį brolio akyje, galime nepastebėti rąsto savojoje (plg. Lk 6, 41). Kitaip tariant, mums gresia pavojus būti labai atidiems kitų kaltėms, net ir mažmožiams, ir tuo pat metu nekreipti dėmesio į savo kaltes, neteikti joms didelės reikšmės. „Tai tiesa, ką sako Jėzus. Mes visada randame priežasčių kaltinti kitus ir teisinti save“, – kalbėjo Pranciškus. „Labai dažnai skundžiamės dėl visuomenėje, Bažnyčioje, pasaulyje vykstančių blogų dalykų, bet nepasižiūrime į save, nesistengiame keistis patys. Taip elgdamiesi tampame vis aklesni, o, jei esame akli, negalime būti kitų vadovai ir mokytojai. Aklas juk negali vesti aklo (plg. Lk 6, 39).“

„Brangūs broliai ir seserys, Viešpats kviečia mus prasivalyti akis. Pirmiausia jis ragina mus pažvelgti į save ir atpažinti savo varganumą, nes, jei nesugebame matyti savo klaidų, visada būsime linkę sureikšminti kitų klaidas. Jei pripažinsime savo klaidas ir trūkumus, tuomet mums atsivers gailestingumo durys.“

Popiežius pridūrė, kad po to, kai blaiviu žvilgsniu pažvelgiame į save, galime žiūrėti ir į kitus žmones, žiūrėti į juos taip, kaip žiūri Jėzus, kuris pirmiausia mato ne blogį, bet gėrį. „Štai kaip Dievas žvelgia į mus: jis mato mumyse ne nepataisomas klaidas, bet vaikus, kurie klysta. Dievas visada atskiria žmogų nuo jo klaidų. Jis visada tiki žmogumi ir yra pasirengęs atleisti kaltes. Jis kviečia ir mus elgtis taip pat: ieškoti kituose ne blogio, bet gėrio.“

Jėzus šiandien mus kviečia pamąstyti ir apie mūsų kalbą. Evangelijoje jis sako, kad žmogaus lūpos išreiškia tai, kas yra širdyje“ (plg. Lk 6, 45). „Iš tiesų“, – tęsė Pranciškus, – „pagal tai, kaip žmogus kalba, galima spręsti, kas yra jo širdyje. Žodžiai, kuriuos vartojame, pasako, kas esame. Mes kartais į savo žodžius kreipiame mažai dėmesio ir vartojame juos paviršutiniškai. Tačiau mūsų žodžiai turi svorį: jais galime išreikšti mintis ir jausmus, išsakyti savo baimes ir planus, laiminti Dievą ir kitus. Deja, bet savo kalba taip pat galime kurstyti prietarus, statyti užtvaras, pulti ir net naikinti savo brolius ir seseris. Apkalbos skaudina, o šmeižtas gali būti aštresnis už peilį!“

Popiežius atkreipė dėmesį į šiais laikais skaitmeninės komunikacijos kanalais sklindantį pyktį, agresiją, baimę kurstančias netikras žinias ir išsigimusias idėjas. Jis taip pat priminė švedų diplomato, buvusio JTO generalinio sekretoriaus ir Nobelio taikos premijos laureato Dago Hammarskjöldo įspėjimą, kad „piktnaudžiauti žodžiais – tai niekinti žmogų“.

„Tad paklauskime savęs“, – paragino Pranciškus, –„kokius žodžius vartojame: žodžius, kuriais išreiškiame dėmesį, pagarbą, supratimą, artumą, atjautą, ar žodžius, kuriais pirmiausia siekiame gerai prieš kitus pasirodyti? Kalbame nuolankiai ar teršiame pasaulį, skleisdami nuodus, kritikuodami, skųsdamiesi, kurstydami agresiją?“

Galiausiai popiežius prašė melsti Mergelę Mariją, kuri patraukė Dievo dėmesį savo nuolankumu ir kuklumu, kad padėtų mums apvalyti savo žvilgsnį ir kalbą. (jm / Vatican News)