Devyneri Pranciškaus pontifikato metai
Kardinolas J. M. Bergoglio priėmė išrinkimą į Romos sostą ir pasivadino Asyžiaus šventojo – Pranciškaus – vardu. Per pirmąjį susitikimą po išrinkimo jis paprašė susirinkusiųjų melstis už jį ir palaiminti, kad jis pats Dievo akyse būtų vertas suteikti pirmąjį savo, kaip Romos vyskupo ir popiežiaus, apaštališkąjį palaiminimą Romos miestui ir pasauliui.
Popiežius Pranciškus per pastaruosius devynerius metus nesiliovė kvietęs šventąją Dievo tautą sinodiškai keliauti kartu, eiti į paribius, kad, kaip gerieji samariečiai, matytų brolius ir seseris visuose, ypač visuomenės atstumtuosiuose, vargstančiuose, stokojančiuose, kad juos guostų, gelbėtų ir remtų.
Pirmąją dieną po išrinkimo Pranciškus nuskubėjo į Didžiąją Marijos baziliką Dievo Motinai pavesi naująją tarnystę, o nuo tada dažnai sugrįžta į šią pagrindinę Romoje Marijos šventovę pavesti Dievo Motinos globai savo misiją, ypač apaštališkųjų kelionių į visą pasaulį metu.
2018 m. rugsėjį, stovėdamas Vilniuje prie Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslo, popiežius Pranciškus meldė visiems „laisvės kurti susitikimo bei solidarumo vietas, kad galėtume dalytis dovanomis, kurias neatlygintinai gavome, kad išeitume iš savęs pačių ir dovanotume save kitiems, savo ruožtu priimdami ir kitus su jų skirtingumais kaip dovaną ir mūsų gyvenimo turtą“.
„Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę susitikti Dievą. Kai mes užsidarome savyje iš baimės, kai statome sienas ir užtvaras, galiausiai užkertame kelią Jėzaus Gerajai Naujienai, lydinčiai kitų istoriją ir gyvenimą. Praeityje statėme per daug sienų, bet šiandien jaučiame poreikį pažvelgti vienas į kitą ir pripažinti vienas kitą broliais, kad eitume kartu su džiaugsmu ir taika, atrasdami ir patirdami brolystės vertę.“
„Brangūs broliai ir seserys! Esame priešais „Aušros Vartus“, tiksliau prie to, kas liko iš šio miesto gynybinės sienos, kuri saugojo nuo visokių pavojų ir provokacijų ir 1799 m. užpuolikų kariuomenės buvo visiškai sugriauta. Liko tik šie vartai, kuriuose jau tada buvo atvaizdas Gailestingumo Mergelės, Šventosios Dievo Motinos, kuri visuomet yra pasirengusi mums padėti, ateiti mums į pagalbą.“
„Jau nuo tų dienų ji norėjo mus pamokyti, kad galima gintis be puolimo, kad galima būti apdairiems be liguisto nepasitikėjimo visais.“
„Kartais atrodo, kad atsivėrimas pasauliui mus įmeta į konkurencijos erdvę, kur žmogus žmogui – vilkas, kur vietos yra tik mus skaldantiems konfliktams, įtampai, kuri mus išsunkia, neapykantai ir priešiškumui, kurie mūsų niekur neveda.“
„Dievo Motina tepadeda mums gailestingai ir nuolankiai žvelgti į kitų trūkumus, neaukštinant savęs prieš kitus, kurti Tėvynę, galinčią priimti visus, gebančią iš Mergelės Motinos priimti dialogo ir kantrumo dovanas, artumo, mylinčio atleidimo ir nesmerkiančio svetingumo dovanas; Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, o ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, o ne teisimą. Te Mergelė Marija visada būna Aušros Vartais visam šiam palaimintam kraštui!“, – 2018 m. sakė popiežius Pranciškus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje Vilniuje. (SAK / Vatican News)
