Šeštadienį ir sekmadienį popiežius lankysis Maltoje

Malta yra viena mažiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje ir pati mažiausia valstybė Europos Sąjungos narė. Jos plotas – tik 316 kvadratinių kilometrų. Gyventojų skaičius –pusė milijono. Gyventojų dauguma – apie 85% – yra katalikai. Šalyje veikia dvi vyskupijos, kurių teritorijos sutampa su dviejų gyvenamų salų – Maltos ir Goco – teritorijomis. Maltiečių kunigų, diecezinių ir vienuolių, tarnaujančių ne tik Maltoje, bet ir kitose šalyse, yra daugiau kaip 700, tačiau pastaruoju metu matoma spartaus mažėjimo tendencija. Vyksta ir gana sparti tradiciškai krikščioniškos visuomenės sekuliarizacija.

Maltos Bažnyčios ištakos siekia apaštalo Pauliaus laikus. Kaip rašoma Apaštalų darbuose, Paulius pateko į Maltą, kai prie jos krantų sudužo  iš Palestinos į Romą plaukęs laivas. Kaip ir kitose Romos imperijos dalyse, krikščionybė Maltoje buvo viešai įteisinta ketvirtojo amžiaus pradžioje. Pirmojo tūkstantmečio antroje dalyje Malta buvo prijungta prie Bizantijos; vėliau ją valdė bizantiečius išstūmę arabai, dar vėliau – Europos valdovai. 1530 m. imperatorius Karolis V atidavė Maltos salas Šv. Jono ordino riteriams (Maltos ordinui). 1798 m. Napoleonui užėmus salas, ordino riteriai buvo išvaryti ir gavo prieglobstį Romoje. Devynioliktojo amžiaus pradžioje prasidėjo anglų valdymo laikotarpis, pasibaigęs nepriklausomos Maltos valstybės paskelbimu 1964 m.

Maltos vyskupija buvo įkurta 1817 m. Antroji – Goco vyskupija – buvo įkurta 1846 m.