Popiežius: karai nėra neišvengiami. Sustabdykime juos
Popiežius patikino, kad niekada nebūtų galėjęs įsivaizduoti, jog praėjus metams nuo jo vizito Irake, paženklintame karo, brolžudiško smurto ir terorizmo, kur matė namų griuvėsius, prisilietė prie sužeistų širdžių ir išvydo atgimimo vilties daigus, pamatys tokį konfliktą Europoje. Šiuo metu pasaulyje vyksta daug konfliktų, sukeliančių neapsakomą skausmą ir pareikalaujančių daug nekaltų aukų, ypač vaikų, dėl konfliktų randasi milijonai pabėgėlių.
„Šie karai mums atrodė tolimi. Iki dabar, kai, beveik netikėtai, netoli mūsų kilo karas. Ukraina buvo užpulta, į ją buvo įsiveržta. Konflikte visuomet nukenčia nekalti civiliai, moterys, vaikai, senoliai, išskiriamos šeimos: vyrams pasilikus kovoti, moterys ieškosi prieglobsčio svetur. Kasdien matomų širdį veriančių vaizdų akivaizdoje tegalime šaukti: „Sustokite!“. Karas nėra sprendimas, karas – tai beprotybė, karas – monstras, karas – vėžys, kuris auga, viską prarydamas! Dar daugiau: karas yra šventvagystė, išniekinanti visa, kas yra brangiausia mūsų žemėje, – žmogaus gyvybę, mažutėlių nekaltumą, kūrinijos grožį.“
„Taip, karas yra šventvagystė!“ – patikino popiežius Pranciškus, knygos pratarmėje daug dėmesio skyręs Bažnyčios ir savo pirmtakų pastangoms atitolinti karus, juos sustabdyti, įspėti apie pavojų, ypač branduolinės grėsmės akivaizdoje.
„Tai, ką matome dabar, yra dar viena barbarybė. Karas viską sujaukia, jis yra gryna nesąmonė, jo vienintelis tikslas – sunaikinimas“, – rašo Pranciškus. Popiežius patikino, kad, jei atsimintume praeities karų baisumus, daugiau nebeleistume šimtų milijardų ginklavimuisi, vis pažangesnei ginkluotei, kuri žudo vaikus, moteris, senelius. Vietoj prekybos ginklais turėtume finansuoti pastangas saugoti žmonių sveikatą ir gelbėti gyvybę.
„Karą reikia sustabdyti širdyse, kol dar nevėlu – išrauti neapykantą iš širdžių“, – rašo popiežius, primindamas „dialogo svarbą – derybų, įsiklausymo, įgudusios ir kūrybingos diplomatijos, toliaregiškos politikos, galinčių sukurti naują sambūvio sistemą, kuri remtųsi nebe ginklais, ginklų galia, atgrasinimu“.
Popiežius sakė esąs suglumęs dėl Europoje iškilusios branduolinio karo grėsmės, prisiminė, kaip prieš trejus metus lankydamasis Japonijoje jis pasmerkė atominės energijos taikymą karo tikslams – „tai nusikaltimas, nemoralu ne tik taikyti atominę energiją karo tikslams, bet ir turėti atominį ginklą“, – priminė Hirosimoje pasakytus žodžius Pranciškus.
Pasak popiežiaus, „žingsnis po žingsnio einame į katastrofą. Yra pavojus, kad pasaulį, gabalėlis po gabalėlio, ištiks vientisas Trečiasis pasaulinis karas. Tačiau turime aiškiai pasakyti, kad karai nėra neišvengiami“.
Mirties vaizdų iš Ukrainos akivaizdoje sunku puoselėti viltį. Tačiau pasak popiežiaus, „yra vilties ženklų“. „Milijonai žmonių nesiekia karo ir jo nepateisina, o prašo taikos. Milijonai jaunuolių prašo daryti visa, kas įmanoma ir neįmanoma, kad šis karas ir visi karai būtų sustabdyti. Prisimindami juos turime kartoti: „Niekada daugiau!“. Turime įsipareigoti kurti pasaulį, kuris būtų taikesnis, dėl to, kad teisingesnis, kuriame nugalėtų taika, o ne karo beprotybė, teisingumas, o ne karo neteisingumas, atleidimas vieni kitiems, o ne neapykanta, kuri atskiria ir verčia kitame matyti priešą.“
Knygos „Prieš karą“ įvade Pranciškus taip pat paprašė, kad ginklams išleidžiami pinigai būtų paaukojami fondui badui pasaulyje pašalinti ir vargstančių kraštų plėtrai, kad jų gyventojams nereikėtų apleisti gimtinės ir ieškoti oraus gyvenimo svetur. Popiežius pridūrė, kad šią, anksčiau išsakytą, savo mintį jis pakartojo dabar todėl, kad „karą reikia sustabdyti, karus reikia sustabdyti – jie liausis tik tuomet, jei jų nebekurstysime“. (SAK / Vatican News)
