Popiežius Maltoje. Susitikimas su migrantais
Šiame kontekste, pasak Pranciškaus, ypatingą skambesį įgauna Apaštalų darbų knygos pasakojimas apie šv. Pauliaus išsigelbėjimą iš sudužusio laivo ir žodžiai „Vietos gyventojai su mumis elgėsi labai draugiškai“ (Apd 28, 2), kurie yra šios popiežiaus kelionės motto.
Pranciškus priminė, kad pastaraisiais metais tūkstančiai žmonių patyrė laivo katastrofą Viduržemio jūroje ir žuvo. Yra dar viena katastrofa, kuri paliečia ne tik pabėgėlius, bet ir visus šiuolaikinius žmones. Tai civilizacijos katastrofa. Nuo jos galima apsisaugoti elgiantis humaniškai, žiūrint į žmones, konkrečius vyrus ir moteris su jų veidais ir istorijomis. Šventasis Tėvas priminė tūkstančius žmonių, kurie pastarosiomis dienomis buvo priversti bėgti iš Ukrainos dėl karo, taip pat kitus žmones, palikusius savo namus ir šalis Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Jie visi buvo išrauti iš savo žemės, atskirti nuo šaknų. Jų gilios žaizdos gali išgyti tik susitikus su svetingais žmonėmis, kurie gali išklausyti, suprasti, palydėti, padėti nešti gyvenimo naštas. Popiežius išreiškė troškimą, kad migrantų priėmimo centrai iš tiesų būtų žmogiškumo vietos. Jis sakė, kad tam reikia laiko, kantrybės ir, svarbiausia, – meilės, išreikštos artumu, švelnumu ir užuojauta.
Popiežius pasidalijo su migrantais savo viltimi: „Kad jūs, migrantai, patyrę žmogiškumo ir brolybės įkvėptą svetingumą, patys taptumėte priėmimo ir brolybės liudytojais ir skatintojais. Čia ir ten, kur tik Dievas panorės, kur tik Apvaizda nukreips jūsų žingsnius. Tai svajonė, kuria noriu su jumis pasidalyti ir kurią sudedu į Dievo rankas. Nes tai, kas neįmanoma mums, jam nėra neįmanoma.“
„Labai svarbu, kad šiandieniniame pasaulyje migrantai taptų žmogiškųjų vertybių, būtinų oriam ir broliškam gyvenimui, liudytojai“, – pabrėžė popiežius. „Tai vertybės, kurias nešiojatės savyje ir kurios priklauso jūsų šaknims. Kada nors, kai jau bus užgijusios išsiskyrimo ir ištrėmimo žaizdos, galėsite iškelti šį savo viduje nešiojamą turtą, nepaprastai vertingą visai žmonijai, ir pasidalyti juo su bendruomenėmis, kurios jus priims, ir su aplinka, į kurią būsite integruoti.“
Šventasis Tėvas pabrėžė, kad žmonijos ateitis yra brolybės ir socialinės draugystės kelias. Tie, kurie palieka savo šalis, išvyksta svajodami apie laisvę ir demokratiją. Jie dažnai susiduria su atšiauria ir pavojinga tikrove, kurioje žmogaus orumas yra pamintas. „Štai nuo ko galime ir turime pradėti iš naujo – nuo asmenų ir jų orumo. Nesileiskime apgaunami tų, kurie sako: „Mes nieko negalime padaryti“, „Šios problemos yra ne mūsų jėgoms“, „Aš užsiimu savo reikalais, o kiti tegul patys tvarkosi“. Ne. Nepakliūkime į šiuos spąstus. Atsiliepkime gerumu į migrantų ir pabėgėlių situacijos metamą iššūkį, įžiebkime brolybės ugnį, prie kurios žmonės galėtų sušilti, atsistoti ant kojų, susigrąžinti viltį. Stiprinkime socialinę draugystę ir susitikimo kultūrą, pradėdami nuo tokių vietų, kaip ši, kurios tikrai nėra tobulos, bet yra „taikos laboratorijos“, kalbėjo Pranciškus.
Popiežius pakvietė kelis susitikimo dalyvius kartu su juo uždegti žvakę priešais Dievo Motinos ikoną. Ši maža liepsnelė simbolizuoja tikėjimą ir viltį, kuriuos Mergelė Marija palaiko sunkiausiomis akimirkomis. Susitikimas baigėsi malda, kad mūsų širdys nebūtų kietos, kad girdėtume namų ir tėvynės netekusių žmonių pagalbos šauksmą, kad gerbtume jų žmogiškąjį orumą. (jm / Vatican News)
