Popiežius: evangelinė moralė – ne moralizmas
Moralinė teologija daug semiasi iš turtingo dvasingumo, kuris bręsta šeimoje, tačiau šiandien šeimos gyvenimas patiria daugiau išmėginimų, nei bet kada anksčiau, sakė Pranciškus, visų pirma atkreipdamas dėmesį į gilią kultūrinę krizę, nuo kurios kenčia ne tik šeima, bet ir visos bendruomenės, socialiniai ryšiai. Be to, daug šeimų kenčia dėl to, kad neturi darbo ar tinkamo būsto, kad galėtų ramiai gyventi didelių ir greitų pokyčių epochoje.
Sinodinė Bažnyčia kuriama įsiklausant vieniems į kitus, todėl labai svarbus gyvas ir nuoširdus dialogas, kalbėjo popiežius. Dialogo metodas pats savaime atmeta abstrakčią tiesos idėją, atsietą nuo žmonių, kultūrų ir religijų patirties. Apreiškimo tiesa istorijoje yra skirta jos adresatams, tai yra tikintiesiems, kurie yra pašaukti ją įgyvendinti savo liudijimu. Šiame kontekste suprantame, kiek daug gėrio glūdi šeimų gyvenime visame pasaulyje. Šia prasme matome, kokia svarbi yra santuoka ir šeima moralinei teologijai, kurios tikslas – apmąstyti ir aiškinti moralinę patirtį. Popiežius pabrėžė, kad labai svarbu, kad būtų nuolatos palaikomas ryšys tarp teologijos ir pastoracinės veiklos.
Evangelinė moralė labai skiriasi nuo moralizmo, kuris pažodinį normų laikymąsi paverčia teisingumo prieš Dievą garantija, taip pat ir nuo idealizmo, kuris vardan idealaus gėrio atgraso ir atitolina nuo galimo gėrio, sakė Pranciškus ir prašė moralinės teologijos specialistų vis iš naujo apmąstyti moralinės teologijos kategorijas ir jų tarpusavio ryšį: santykį tarp malonės ir laisvės, tarp sąžinės, gėrio, dorybių, normų ir dvasinio įžvalgumo, tarp prigimties ir kultūros. Pranciškus ypatingai pabrėžė pastarąjį aspektą – kultūrų skirtingumas yra vertinga galimybė, padedanti mums geriau suprasti, kaip labai Evangelija gali praturtinti ir išgryninti žmonijos moralinę patirtį. (jm / Vatican News)
