Popiežius sekmadienio vidudienį: tikėjimas – tai ne žinojimas, bet meilė
Petras sako kitiems mokiniams: „Einu žvejoti“ (Jn 21, 3). Nieko keisto, nes jis juk buvo žvejys. Tiesa, jis buvo atsisakęs šio amato, nes paliko tinklus ir nusekė paskui Jėzų. Dabar Petras, nuliūdęs ir nusivylęs, siūlo kitiems grįžti prie ankstesnio gyvenimo. Ir kiti sutinka: „Ir mes einame su tavimi“. Tačiau, pastebi evangelistas, tą naktį jie nieko nesugavo.
Taip nutinka ir mums, sakė Pranciškus. Dėl nuovargio, nusivylimo, galbūt iš tinginystės pamirštame Viešpatį ir nepaisome savo didžiųjų pasirinkimų, pasitenkiname kažkuo kitu. Neskiriame laiko šeimai, pirmenybę teikiame asmeninėms pramogoms, pamirštame maldą, rūpinamės įvairiais savo poreikiais, apleidžiame artimo meilės darbus, panyrame į savo kasdienius rūpesčius. Tačiau taip elgdamiesi nusiviliame: kaip ir Petras, liekame su tuščiais tinklais.
O ką gi tuo metu daro Jėzus? Jis vėl grįžta ant to paties ežero kranto, kur pašaukė Petrą, Andriejų, Jokūbą ir Joną. Jis nepriekaištauja, bet švelniai kreipiasi į mokinius: „Vaikeliai“ (5 eil.). Po to jis paragina juos, kaip ir anąkart, vėl drąsiai užmesti tinklus. Ir šį kartą jie sugauna daug žuvų.
„Broliai, seserys, kai mūsų gyvenimo tinklai tušti, nereikia nei savęs gailėti, nei pasiduoti linksmybėms, nei grįžti prie senų pramogų. Tai metas vėl viską pradėti su Jėzumi, drąsiai pradėti iš naujo, leistis į kelionę su juo“, – sakė popiežius.
Toliau savo trumpoje katechezėje popiežius perėjo prie sekmadienio Evangelijos ištrauką užbaigiančio Jėzaus dialogo su Petru. Jėzus tris kartus užduoda Petrui klausimą: „Ar myli mane?“ Prisikėlęs Viešpats šiandien ir mūsų klausia: ar myli mane? Prisikėlęs Jėzus nori, kad ir mūsų širdys prisikeltų, nes tikėjimas – tai ne žinojimas, bet meilė.
„„Ar myli mane?“ – klausia Jėzus tavęs, kuris laikai rankose tuščius tinklus ir bijai pradėti iš naujo; tavęs, kuris neturi drąsos nerti į gyvenimą ir aptingai.“
„„Ar myli mane?“ – klausia Jėzus. Nuo tada Petras visiems laikams nustojo žvejoti ir atsidavė tarnystei Dievui bei savo broliams ir seserims, kol galiausiai paaukojo savo gyvybę čia, kur dabar esame“, – sakė Pranciškus Šv. Petro aikštėje netoli Petro nukryžiavimo vietos buvusiems žmonėms.
„Tegul Dievo Motina, kuri nedvejodama tarė Viešpačiui „Taip", padeda mums iš naujo užsidegti noru daryti gera.“ (jm / Vatican News)