Popiežius susitiko su jėzuitų žurnalų redaktoriais
Audiencijoje taip pat dalyvavo Jėzaus draugijos generalinis vyresnysis tėvas Arturo Sosa Abascalis SJ. Susitikimas truko ilgiau nei valandą, visų pirma kalbėta apie karą Ukrainoje ir sunkią situaciją, kurią išgyvena pasaulis, taip pat apie Bažnyčios gyvenimą, dabartinį Sinodo kelią ir jėzuitų leidžiamų žurnalų misiją.
Panašūs privatūs popiežiaus susitikimai su jėzuitais vyksta per kiekvieną popiežiaus apaštališkąją kelionę. Jų metu irgi nesakomos oficialios kalbos, o apie jų eigą ir turinį vėliau praneša Italijos jėzuitų dvisavaitinis leidinys „La Civiltà Cattolica“. Jo redaktorius t. Antonio Spadaro SJ visada dalyvauja tokiuose popiežiaus susitikimuose su jėzuitais; jis dalyvavo ir ketvirtadienį vykusiame popiežiaus susitikime su jėzuitų leidinių redaktoriais. Viename paskutinių numerių italų jėzuitų žurnalas išsamiai referavo apie popiežiaus susitikimą su Maltos jėzuitais, vykusį popiežiaus vizito metu, balandžio 3 d.
Pranciškus: renkimės tapti mažesne Bažnyčia
„Bažnyčios džiaugsmas yra evangelizuoti“, – pasakė popiežius, kuris begales kartų tai kartojo per šios kelionės susitikimus su Maltos katalikais. Kreipdamasis į jėzuitus Pranciškus prašė, kad jie neužmirštų evangelizavimo lobio, sukaupto Evangelii nuntiandi – popiežiaus šv. Pauliaus VI mokymo dokumente, pripažino, kad, anot Benedikto XVI pranašystės, „Bažnyčia ateityje bus mažesnė, be daugelio privilegijų, nuolankesnė, autentiškesnė, tačiau pajėgi daryti esminius dalykus. Bažnyčia bus dvasingesnė, neturtingesnė, apolitiškesnė – iš principo tampanti mažesniųjų Bažnyčia. Tad renkimės tapti mažesne Bažnyčia“, – sakė Pranciškus.
„Bažnyčios pašaukimas yra ne skaičiaų didinimas, o evangelizavimas. Bažnyčios džiaugsmas yra evangelizuoti. Tikroji problema ne ta, kad mūsų nedaug, bet ar Bažnyčia evangelizuoja“, – pasakė popiežius, priminęs, kad apie šį aspektą kalbėta prieškonklavinėse kongregacijose (2013 m.).
„Buvo aptarinėjamas būsimo popiežiaus profilis, buvo paminėtas „išeinančios Bažnyčios“ įvaizdis. Apreiškime Jonui sakoma: „Stoviu prie durų ir beldžiu“. Šiandien Viešpats beldžiasi iš vidaus, kad leistume jam išeiti. Toks nūdienos poreikis, toks mūsų laikų Bažnyčios pašaukimas“, – priminė Pranciškus.
„Šiandien turime pašaukimų problemą. Europa paseno. Reikia prie to priprasti, tačiau reikia tai daryti kūrybingai, taip, kad pašaukimai atspindėtų Bažnyčios puoselėjamos nuolankumo, tarnystės ir autentiškumo vertybės“. „Seminaristų prašyčiau vieno dalyko: kad būtų normalūs žmonės, neįsivaizduojantys esą nei dideli apaštalai, nei šventuoliai. Būkite normalūs jaunuoliai, gebantys daryti spendimus savo gyvenimo kelyje. Beje, tam reikia ir normalių vyresniųjų“, – pridūrė popiežius.
„Stebina kai kurių vyresniųjų veidmainiškumas. Veidmainiškumas kaip valdžios įrankis yra baisus. Veidmainiškumas neatsižvelgia į kandidatų patiriamą vidinį nerimą, problemas, paslėptą nuodėmę. Reikia pašalinti bet kokį veidmainiškumą, sugadinantį jaunuolio gyvenimą.“
Įsakmiai kalbėdamas apie jėzuitų rengiamus kandidatus, popiežius patikino, jog negerai, jei asmuo nepasitiki vyresniaisiais. „Vyresnieji turi kurti pasitikėjimą, pasikliauti malonės būsena – Šventosios Dvasios teisingais patarimais. Tačiau nereikia nieko bijoti: niekada nevalia suvienodinti jaunimo. Kiekvienas yra nepakartojamas asmuo. Vyresnieji tegul ramiai priima, jei tarp savo studentų turi vieną kitą keblų kandidatą – l’enfant terrible. Nesame visi vienodi – turime skirtingas asmens tapatybės korteles“, – samprotavo Pranciškus.
„Dabar mokomės sinodalumo – kalbėti ir rašyti sinodiškai. Paulius VI atnaujino sinodo kelią, kurį buvome praradę. Nuo tada giliniame supratimą, stengiamės geriau suvokti, kas yra sinodas.“ Popiežius pasidalijo atsiminimais ir asmenine patirtimi apie tai, kaip jam pačiam teko dirbti Vyskupų sinodo darbą tuomet, kai 2001 m. dėl nelauktų aplinkybių jam, asamblėjos relatoriaus pavaduotojui, buvo pavesta perimti pareigas iš relatoriaus, Niujorko arkivyskupo, kuris dėl pastoracinių iššūkių savo arkivyskupijoje po teroristinio išpuolio prieš Pasaulio prekybos centrą skubiai sugrįžo į JAV. Iš esmės popiežius Pranciškus pasakojo, kaip nereikia daryti. Jis paliudijo, kad Sinodo asamblėjos sekretoriate buvo daroma dalyvių ir darbo grupių išvadų, patvirtintų balsavimu, atranka. Sinodo sekretorius nurodydavo, kas tinka, kas ne. „Aišku, kad nebuvo suprasta, kas yra sinodas. Šiandien pažengėme į priekį ir nėra kelio atgal“, – patikino popiežius Maltos jėzuitams. Jis pridūrė, kad per apklausą po paskutinio sinodo buvo pasisakyta už dvi būsimas sinodo temas – kunigystės ir sinodalumo. „Buvo galima suprasti, kad siekiama pagilinti sinodalumo teologiją ir kad būtų žengtas lemiamas žingsnis sinodinės Bažnyčios link.“
Atsakydamas į klausimą apie migrantų problemą popiežius sakė, kad Europa turi darbuotis pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimo srityje, šalinti atmetimo kultūrą, anot jo, – „valstybių politikoje įsikerojusią žmonijos gėdą“.
Paklaustas, kaip suderinti evangelizavimą ir atsiliepimą į klimato kaitos iššūkius, Pranciškus atsakė, kad „nesirūpinimas klimatu yra nuodėmė prieš Dievo dovaną – kūriniją“ ir kad jam „tai yra pagonybės rūšis: pavertimas stabu to, ką Viešpats mums suteikė savo garbei ir šlovei. Jei taip tęsis ir toliau, mūsų vaikai nebegalės gyventi mūsų planetoje“. (SAK / Vatican News)
