Paieška

Popiežius vadovauja sekmadienio vidudienio maldai Popiežius vadovauja sekmadienio vidudienio maldai 

„Regina Coeli“. Klausydamiesi Viešpaties patiriame nuostabų dalyką: ir jis mūsų klausosi

„Šiandienos Evangelija mums kalba apie Viešpaties ir kiekvieno iš mūsų ryšį (Jn 10, 27–30). Tam Jėzus pasitelkia švelnų ir gražų vaizdinį – ganytojo, kuris yra su avimis. Jis jį paaiškina trimis veiksmažodžiais: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane”. Klausyti, pažinoti, sekti paskui. Pažvelkime iš arčiau į šiuos žodžius“, – sekmadienio vidudienį kvietė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į maldininkus Šv. Petro aikštėje.

Ganytojas šaukia avis, jos klauso jo balso: iniciatyva visada kyla iš Viešpaties, viskas prasideda nuo jo malonės. Jis kviečia bendrystei, kuri iš tiesų užgimsta, kai pradedame klausytis – tam skiriame laiko ir noro. Šiandien labai sunku klausytis, dažniausiai mums atrodo, kad patys turime visada kažką vis sakyti ir daryti. Sunku klausytis vienas kito – šeimoje, darbe, mokykloje, taip pat Bažnyčioje. Tačiau krikščioniškas gyvenimas neatskiriamas nuo įsiklausymo į Dievo žodį. Reikia klausti savęs, ar mokame įsiklausyti ir išgirsti, ką sako Viešpats, taip pat broliai ir seserys? Ir jei taip darome, patiriame nuostabų dalyką – suprantame, kad ir Viešpats mūsų klausosi, kai meldžiamės, jo šaukiamės su pasitikėjimu.

Klausydamiesi Jėzaus atskleidžiame ir tai, kad jis mus pažįsta. Jis yra gerasis ganytojas, kuris pažįsta savo avis. Tačiau žodis „pažinti”, priminė popiežius Pranciškus, Biblijoje reiškia kai ką daugiau, nei sužinoti. Tai meilės sinonimas. Tad, kai klausomės Viešpaties, sužinome ir tai, kad esame jo mylimi, tarsi „skaitomi iš vidaus“. Tada ir mūsų ryšys su juo nebėra abstraktus, šaltas ar fasadinis. Nes Viešpaties meilė sako, kad jis ieško artumo ir šiltos draugystės. Jis nori mums dovanoti nuostabų dalyką – žinojimą, kad visada esame jo mylimi ir niekada nepaliekami, net ir sunkiausiose situacijose. Kaip galvojame apie Dievą, kaip jį įsivaizduojame? Tolimą ir abejingą? Ar rūpestingą ir gerą ganytoją, kuris mane pažįsta ir myli?

Avys, kurios klausosi, pamato, kad yra pažįstamos ir mylimos, todėl seka paskui savo ganytoją. Tai trečiasis veiksmažodis: sekti paskui. Kitaip tariant, eiti tuo pačiu keliu ir ta pačia kryptimi, kaip ganytojas, kuris eina ieškoti pražuvusių ir pasimetusių, rūpinasi esančiais toli, jaudinasi dėl kenčiančių, verkia su verkiančiais, ištiesia ranką artimui ir jį užsikelia ant savo pečių.

„O aš? Pakanka, kad Jėzus mane myli, ar nuo meilės jam pereinu prie elgimosi taip, kaip jis? Tegul Švenčiausioji Mergelė padeda mums klausytis Kristaus, vis labiau jį pažinti ir sekti paskui jį tarnystės keliu“, – sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio susitikime. (RK / Vatican News)

2022 gegužės 08, 12:07

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >