Popiežiaus laiškas apie liturgiją: palikime ginčus
Popiežiaus apaštališkasis laiškas vyskupams, kunigams ir diakonams, taip pat pašvęstiesiems ir pasauliečiams siūlo daugybę priežasčių suprasti liturginio šventimo tiesos grožį. Laiškas yra meditacinio, o ne instrukcinio pobūdžio, jame ryškios biblinės, patristinės ir liturginės žymės, naujojo popiežiaus dokumento pristatyme patikino Kulto ir sakramentų tvarkos dikasterija.
Popiežius apaštališkąjį laišką pradeda Kristaus žodžiais apaštalams, Paskutinės vakarienės dalyviams. Sėsdamas prie stalo Jėzus tarė apaštalams: „Trokšte troškau [Vert. – lot. Desiderio desideravi – „trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas“ (Lk 22, 15)].
„Mums padovanotos Velykos – saugokime Viešpaties nuolatinį troškimą Paschą valgyti kartu su mumis“, – parašė popiežius, dalydamasis apmąstymais apie liturgiją – esminį Bažnyčios gyvenimo matmenį.
Apaštališkasis laiškas Desiderio desideravi išplečia popiežiaus 2021 m. motu proprio laišką Traditionis custodes, kurio pagrindinis tikslas buvo tęsti nuolatinės Bažnyčios bendrystės paieškas vadovaujantis viena Romos apeigyno lex orandi nuostata, kurią išreiškia Vatikano II Susirinkimo pradėta liturginė reforma. Naujame popiežiaus dokumente iš naujos perspektyvos pristatomi Kulto ir Sakramentų tvarkos kongregacijos 2019 metų plenarinės asamblėjos siūlymai.
Aptardamas liturginio Dievo tautos ugdymo svarbą, popiežius priminė, kad neevangelizuojantis eucharistinis, kaip ir Evangelijos skelbimas, nevedantis į susitikimą su Prisikėlusiuoju, nėra autentiškas. Abu jie, be meilės liudijimo, tėra kaip žvangantis varis ir skambantys cimbolai (žr. 1 Kor 13, 1).
Popiežius kelis kartus pažymi, kad šiuo laišku nepretenduoja išsamiai išnagrinėti liturginio ugdymo klausimą, tačiau pateikia daug įžvalgų apie liturgijos teologinę prasmę ir visos Dievo tautos liturginio ugdymo svarbą, apie ars celebrandi formaciją, reikšmingą ne tik tiems, kurie vadovauja apeigoms.
Pasak Kulto ir sakramentų tvarkos dikasterijos, popiežius perspėja ir apie slypinčius pavojus: individualizmo, subjektyvizmo, abstraktaus dvasingumo. Esame kviečiami susigrąžinti liturgijos, kaip esminio simbolinio veiksmo, supratimą.
Jėzaus išsakyto karšto troškimo - desiderio desideravi – padaryti mus jo kūno ir kraujo dalininkais akivaizdoje, negalime nepriimti kvietimo, kuriuo Pranciškus kreipiasi į visą Dievo tautą: „palikime ginčus ir kartu klausykimės, ką Dvasia sako Bažnyčiai, išsaugokime bendrystę, toliau žavėkimės liturginiu grožiu. Mums padovanotos Velykos! Saugokime Viešpaties nuolatinį troškimą valgyti Paschą kartu su mumis“. (SAK / Vatican News)
