Popiežius: kaip samarietis matyti ir atjausti
Tikintysis žino, kad dar nepasiekė tikslo ir trokšta kasdien mokytis bei sekti Jėzaus, kuris apie save pasakė „aš esu kelias, tiesa, ir gyvenimas“, pėdomis. Kristaus mokinys seka juo ir šitaip tampa „kelio mokiniu“, seka Jėzumi, kuris nėra sėslus, o visą laiką keliauja – pakeliui nuolat sutinka žmones, gydo ligonius, lankosi kaimuose ir miestuose.
„Kelio mokinys“ mato, kad laipsniškai keičiasi jo galvojimo ir veikimo būdas, vis labiau susitapatina su Mokytojo. Eidamas Kristaus pėdomis, jis tampa keliautoju ir, kaip samarietis, išmoksta matyti ir atjausti.
Pirmiausiai jis mato, žvelgia į tikrovę, nėra užsidaręs savo mintyse. Kunigas ir levitas pamatė sužalotą žmogų, bet nuėjo tarsi nepamatę. Evangelija mus ugdo matyti: kreipia kiekvieną iš mūsų teisingai suprasti tikrovę, kasdien įveikti išankstines nuostatas ir dogmatizmą. Be to, sekdami Jėzumi, mokomės atjautos – pastebėti kitus, ypač kenčiančius ir tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Ir tapti tokiais, kaip samarietis.
Galimas dalykas, kad parabolės apie samarietį kontekste galime mesti kaltinimus kitiems ar sau, rodyti pirštu į kitus, palygindami su Evangelijos kunigu ir levitu, ar kaltinti savo pačių asmeninį apsileidimą, kai neskyrėme dėmesio kitam, pažymėjo popiežius, pakvietęs priimti kitokį siūlymą. Žinoma, turime pripažinti atvejus, kai elgėmės abejingai ir tai teisinome, bet nesitenkinime tik tuo – prašykime Viešpatį, kad padėtų įveikti mūsų savanaudišką abejingumą ir išeiti į Kelią. Prašykime jo, kad matytume ir atjaustume tuos, kuriuos sutinkame kelyje, ypač tuos, kurie kenčia ir stokoja, kad prie jų priartėtume ir padarytume visa, ką galime, kad suteiktume pagalbą.
Mergelė Marija telydi mus šiame ugdymo kelyje. Ji, toji kuri mums rodo Kelią, t. y. Jėzų, tepadeda mums, kad vis labiau taptume „Kelio mokiniais“. (SAK / Vatican News)
