Popiežius jaunimui: broliška meilė gydo žmonijos žaizdas
Šiais metais į Medžiugorję susirinkusiam jaunimui pasiųstoje žinioje popiežius komentuoja evangelisto Mato užrašytus Jėzaus žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“ (Mt 11, 28–30).
Šiuos žodžius Viešpats skiria ne tik apaštalams ir ne tik anų laikų žmonėms, kurie juo sekė, bet visiems, rašo popiežius. Jėzus žino, kad nė vienas žmogus per savo gyvenimą neišvengia sunkumų, kad mūsų širdis gali slėgti daugybė dalykų: nusivylimai, praeities žaizdos, patiriamos neteisybės, neaiškumai ir rūpesčiai. Viso to akivaizdoje Jėzus mus kviečia drąsiai juo sekti ir mokytis iš jo. Jėzaus kvietimas savaime reiškia, kad negalime stovėti vietoje, kad neturime sustingti iš baimės, kai susiduriame su sunkumais, bet pasitikėti ir eiti kartu su juo. Popiežius sako suprantąs, kad kartais sunku save įveikti. Sunkiais gyvenimo momentais žmogus yra linkęs užsisklęsti savyje. Tačiau būtent iš šios vienatvės mus nori išvaduoti Jėzus. Dėl to jis mums ir sako: „Ateikite“.
Eiti pirmyn, išeiti iš savęs – tai mūsų krikščioniškosios tapatybės pagrindas. Tačiau, pasak Pranciškaus, vien šio pirmojo žingsnio negana. Turime žinoti, kuria kryptimi eiti. Mus iš visų pusių vilioja daug įvairiausių, dažnai apgaulingų pasiūlymų, kurie ką nors žada, bet galiausiai mus palieka vienišus. Jėzus mus kviečia ne tik eiti, judėti, bet ir labai konkrečiai sako: „Ateikite pas mane“.
Brangūs bičiuliai, rašo popiežius jaunimui, eikite pas Jėzų su atviromis širdimis, nebijokite jo jungo, tai yra su apsisprendimu už Jėzų susijusių įsipareigojimų, mokykitės iš jo. Jungas, apie kurį kalba Kristus, yra meilės įstatymas, įsakymas, kurį jis paliko savo mokiniams: „Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15, 12). Tikrasis vaistas, gydantis žmogaus žaizdas, yra broliška meile paremtas gyvenimas, kurio šaltinis yra Dievo meilė.
Viešpats savo mokiniams neužkrauna naštos, kurios pats neneša. Jis kreipiasi į nuolankiuosius, mažutėlius ir vargstančiuosius, nes jis pats nusižemino. Jei tikrai norime mokytis, turime pripažinti, kad daug ko neišmanome ir nesugebame. Tačiau svarbiausia – turime būti atviri Mokytojui, pažinti jo širdį, įsijausti į jo meilę, mąstymo, žiūrėjimo į kitus ir veikimo būdą.
Būti su Viešpačiu ir juo sekti reikia drąsos, rašo popiežius ir ragina: „Nebijokite, eikite pas jį su viskuo, ką nešiojatės savo širdyje. Jis yra vienintelis Viešpats, teikiantis tikrą atgaivą ir tikrą ramybę. Sekite Marijos, jo ir mūsų Motinos, pavyzdžiu. Patikėkite save jai, kuri yra Jūrų Žvaigždė, vilties ženklas neramioje jūroje, vedantis mus į ramų uostą.“
Popiežius paveda jaunimą Švenčiausiajai Mergelei Marijai, mūsų dangiškajai Motinai, kad jos užtarimu ir pavyzdžiu niekas nebijotų prisiimti švelnaus ir lengvo Kristaus sekimo jungo. Laiško pabaigoje popiežius patikina Medžiugorjėje susirinkusius jaunuolius, kad už juos meldžiasi, ir prašo, kad jie melstųsi už jį. (jm / Vatican News)
