Popiežius religijų lyderiams: žmogus turi teisę į viltį, grožį ir dangų
Kongreso dalyviai – apie šimtas delegacijų ir iš penkiasdešimties šalių – paskelbė bendrą baigiamąjį pareiškimą, kuriame smerkiamas religinis ekstremizmas ir religijos naudojimas politiniams tikslams, reikalaujama gerbti religijos laisvę, visų religijų lyderiai ir tikintieji raginami tarnauti socialiniam teisingumui ir pažangai, melstis už taiką.
Prieš Kazachstano prezidentui pasakant kongreso uždarymo kalbą, į dalyvius kreipėsi popiežius Pranciškus. Jis padėkojo Kazachstano vyriausybei, nuo 2003 m. rengiančiai šiuos religijų atstovų kongresus. Pasak Pranciškaus, Kazachstanas, esantis pačiame Azijos žemyno centre, iš tiesų yra tinkama vieta tokiems susitikimams. Netgi Kazachstano vėliava byloja apie būtinumą išsaugoti sveiką politikos ir religijos santykį. „Iš tiesų, – sakė Pranciškus, – jei vėliavoje esantis auksinis erelis primena žemiškąją valdžią ir senovės imperijas, tai mėlynas fonas primena dangaus spalvą, transcendenciją. Reikalingas sveikas politikos ir transcendencijos ryšys, sveikas sambūvis, gerbiant abiejų šių sričių skirtingumą.“ Popiežius pabrėžė, kad šios dvi sritys – politika ir religija – neturi būti persipynusios, tačiau neturi būti ir visiškai atskirtos, bet turi būti atskiros. Žmogui, kaip ereliui, reikia atviro dangaus, kad galėtų skraidyti, reikia begalybei atviros laisvos erdvės, kurios neribotų jokia žemiška galia. Tačiau kartu ir transcendencija neturi pasiduoti pagundai virsti valdžia. Dangus neturi nukristi ant žemės. Dieviškoji anapusybė negali būti įkalinta žemiškoje dabartyje, artimo meilė negali tarnauti šališkiems interesams. „Ne“ religijos ir politikos persipynimui. Tačiau taip pat „Ne“ politikos ir transcendencijos atskyrimui, nes aukščiausi žmogaus siekiai negali būti išstumti iš viešojo gyvenimo ir uždaryti privačioje sferoje. Reikia stengtis, kad religijos laisvė būtų ne abstrakti sąvoka, o konkreti teisė. „Ginkime visų teisę išpažinti religiją, teisę į viltį, grožį ir dangų“, – sakė Pranciškus.
„Kas yra ta jungtis, kuri labiausiai suartina skirtingų religijų išpažinėjus?“ – toliau savo kalboje klausė popiežius ir priminė, kad Jonas Paulius II, kuris prieš dvidešimt vienerius metus lankėsi Kazachstane, sakė, kad „visi Bažnyčios keliai veda į žmogų“ ir kad žmogus yra „Bažnyčios kelias“. „Šiandien aš norėčiau pasakyti, kad žmogus yra visų religijų kelias, – sakė Pranciškus. – Taip, konkretus žmogus, nusilpęs nuo pandemijos, nualintas karo, sužeistas abejingumo! Didžiosios minties tradicijos ir religijos kviečia visus žmones liudyti, kad egzistuoja bendras dvasinis ir moralinis paveldas, grindžiamas dviem kertiniais akmenimis – transcendencija ir brolybe.“
Popiežius paminėjo tris raktažodžius, tris sritis, kuriose mūsų dienomis reikia visų religijų lyderių ir išpažinėjų įsipareigojimo. „Pirmasis yra visko sintezė, širdies šauksmo išraiška, mūsų kelionės svajonė ir tikslas – taika! Taika yra neatidėliotina, nes bet koks karinis konfliktas ar įtampos ir konfrontacijos protrūkis šiandien gali sukelti tik žalingą domino efektą ir rimtai pakenkti tarptautinių santykių sistemai. Tačiau, kaip skelbia Vatikano II Susirinkimo konstitucija Gaudium et spes, taika nėra vien tik karo nebuvimas ir negali būti suprantama tik kaip priešingų jėgų pusiausvyra, bet yra teisingumo vaisius. Taigi taika kyla iš brolybės, auga kovojant su neteisybe ir nelygybe ir yra kuriama kartu su kitais. Mes, kurie tikime į visų Kūrėją, turime būti taikaus sambūvio skleidimo pirmosiose linijose“, – sakė Pranciškus.
Antrasis popiežius paminėtas raktažodis – moteris. Nėra pasaulyje taikos dėl to, kad trūksta rūpinimosi kitais, švelnumo, gebėjimo perduoti gyvybę – tų vertybių, kurias įkūnija moteris. Todėl reikia ginti moters orumą ir pagerinti jos, kaip lygiavertės šeimos ir visuomenės narės, socialinį statusą. Moterims turi būti suteiktas didesnis vaidmuo ir atsakomybė.
Galiausiai trečiasis žodis – jaunimas. „Jauni žmonės yra taikos ir vienybės pasiuntiniai šiandien ir rytoj. Būtent jie labiau nei kiti skatina taiką ir pagarbą kūrinijai, mūsų bendriems namams.“
Savo kalbą Kazachstano sostinėje vykusio religijų lyderių kongreso dalyviams popiežius užbaigė raginimu: „Eikime pirmyn, keliaukime kartu žemės keliais kaip dangaus vaikai, vilties audėjai ir santarvės kalviai, taikos ir vienybės pasiuntiniai!“
Iš Nursultano Nepriklausomybės rūmų popiežius išvyko tiesiai į oro uostą ir, atsisveikinęs su Kazachstano prezidentu bei su mažos katalikų bendruomenės vadovais, išskrido į Romą. (jm / Vatican News)
