Popiežius mokslininkams: esame sąjungininkai dėl to, kas gera, gražu, teisinga
Prieš pats pasidalindamas keliomis mintimis šia tema, Pranciškus kalbėjo apie tai, kodėl popiežiai jau nuo 1603 metų pageidavo tokios išskirtinės institucijos, kaip Mokslų akademija.
„Palikdamas istorinę rekonstrukciją kitiems, norėčiau šį pasirinkimą šiandien aiškinti meilės ir rūpinimosi bendraisiais namais, kuriuose Dievas paskyrė gyventi, perspektyvoje. Bažnyčia dalijasi mokslinių tyrimų aistra ir ją skatina kaip meilės tiesai, pasaulio, makrokosmoso ir mikrokosmoso pažinimui, stulbinančiai gyvybės ir jos formų simfonijai išraišką“, – pažymėjo popiežius. Pasak jo, esame Visatos dalis ir mums tenka unikali atsakomybė, kylanti iš to, kad susidūrę su tikrove sugebame stebėtis ir klausti – „Kodėl?“. Šią kontempliatyvią nuostatą papildo užduotis rūpintis kūrinija.
Tai, pasak popiežiaus, atsispindi šioje ir ankstesnėse Popiežiškosios mokslų akademijos sesijose apie maisto krizę ir kovą su badu, apie vandenynų ir jūrų būklę, apie besivystančių visuomenių atsparumą gamtiniams pokyčiams, apie pandemijos pasekmes, tarptautinės donorystės ir transplantacijos standartus kaip atsvarą prekybai organais, apie naujas medicinos mokslo galimybes padėti seneliams ir resursų neturintiems žmonėms.
Fundamentalieji, arba tiriamieji, mokslai suteikia daug naujų žinių apie žemę, Visatą ir žmogaus vietą joje. „Sveikinu jus už tai, kad ir toliau siekiate sujungti fundamentaliuosius mokslus su dabartinių iššūkių sprendimais, sujungti astronomiją, fiziką, matematiką, biochemiją, klimato mokslą ir filosofiją dėl žmogaus vystymosi, taikos ir planetos sveikatos“, – sakė mokslininkams popiežius, pasak kurio, vis naujiems moksliniams laimėjimams leidžiant stebėtis gamtos grožiu ir sudėtingumu, didėja tarpdisciplininių tyrimų, susijusių su filosofiniais apmąstymais, būtinybė ir naujų sintezių poreikis. Popiežius pridūrė, kad tarpdisciplininė perspektyva, kartu su Apreiškimu ir teologija, gali padėti atsakyti į didžiuosius žmonijos klausimus.
Ir šiuo požiūriu, pasak Pranciškaus, Popiežiškoji mokslų akademija savo struktūra, sudėtimi ir tikslais yra unikali institucija, kuri mokslų pasiekimus mato brolybės, teisingumo, taikos, skurdo problemų sprendimo ir naujų vergovės formų įveikimo perspektyvoje.
„Viską susumuojant, teigiamas XXI a. mokslo poveikis didele dalimi priklausys nuo mokslininkų gebėjimo ieškoti tiesos ir pritaikyti atradimus, kad jie būtų neatsiejami nuo to, kas teisinga, kilnu, gera ir gražu. Nekantriai laukiu jūsų darbo rezultatų, kurie taip pat bus svarbūs švietimo įstaigoms ir jaunosioms kartoms“, – sakė popiežius.
Savo kreipimąsi į mokslininkus popiežius baigė kvietimu kurti taiką šiuo metu, kai, rodos, saugumo, žmogaus teisių, bendradarbiavimo, tarptautinės teisės būklė pasaulyje regresuoja. Mokslininkų bendruomenė gali būti ir yra didžiulė taikos jėga, įskaitant atsisakymą prisidėti prie to, kas neša tik mirtį.
„Brangūs akademikai, raginu jus ir toliau siekti tiesos, laisvės, dialogo, teisingumo ir taikos. Šiandien Katalikų Bažnyčia, dar daugiau nei anksčiau, yra mokslininkų, kurie vadovaujasi tokiu įkvėpimu, sąjungininkė, taip pat ir jūsų dėka!”, – sakė Pranciškus. (RK / Vatican News)
