Popiežius sekmadienio vidudienį: ką rastų Viešpats, jei ateitų šiandien?

Sekmadienio Evangelija baigiasi Jėzaus klausimu: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 8). Tai rimtas klausimas, kuris turėtų mums kelti susirūpinimą, sakė popiežius Pranciškus, vidudienį kreipdamasis į maldininkus ir turistus, susirinkusius į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties angelo“ maldos.

„Įsivaizduokime, kad Viešpats ateina į žemę šiandien, – kalbėjo Pranciškus. – Deja, jis pamatytų daug karų, skurdo ir nelygybės. Pamatytų didžiulius technologijų pasiekimus, naujoviškus įrenginius ir žmones, kurie nuolat bėga, niekada nesustoja. Tačiau ar jis rastų žmonių, kurie skiria jam laiko, jį myli ir iškelia į pirmą vietą? O, svarbiausia, paklauskime savęs: ką jis rastų manyje, mano gyvenime, mano širdyje? Kokius prioritetus jis pamatytų?“

Labai dažnai mes sutelkiame dėmesį į tai, nes nėra būtina, rūpinamės ir nerimaujame dėl daugybės antraeilių dalykų ir, galbūt patys to nesuvokdami, apleidžiame tai, kas svarbiausia, leidžiame atvėsti mūsų meilei Dievui. „Šiandien Jėzus mums siūlo vaistą, kuris gali sušildyti drungną tikėjimą. Koks tai vaistas? Tai malda. Taip, – sakė Pranciškus, – malda yra tikėjimo vaistas, sielos atgaiva. Tačiau malda turi būti nuolatinė.“ Popiežius maldą palygino su gydytojo ligoniui skiriamais vaistais. Jei norime pasveikti, turime vartoti vaistus tinkamu būdu ir laiku, nuolat ir reguliariai. Pasak popiežiaus, savo tikėjimą galime palyginti su namuose auginamu augalu. Reikia jį reguliariai palaistyti, negalime jo perlaistyti, o paskui palikti savaitėmis be vandens. Mūsų tikėjimas nuvys, jei jo reguliariai nelaistysime maldos vandeniu.

Štai kodėl Jėzus savo mokiniams šiandien kalba apie būtinybę visuomet melstis ir nepaliauti. Kas nors galėtų paprieštarauti: argi aš taip galiu? Aš juk negyvenu vienuolyne, neturiu tiek daug laiko maldai!“. Pasak Pranciškaus, čia mums galėtų būti naudinga sena ir išmintinga dvasinė praktika, kurią žinojo mūsų senoliai, ypač močiutės. Tai labai trumpos, lengvai įsimenamos maldos, kurias galime dažnai kartoti dienos eigoje, atlikdami įvairius darbus. Popiežius pateikė keletą pavyzdžių. Vos pabudę galime sakyti: „Viešpatie, dėkoju tau ir aukoju tau šią dieną“. Prieš pradėdami kokią nors veiklą, galime kartoti: „Ateik, Šventoji Dvasia“, o tarp vieno ir kito darbo galime kreiptis: „Jėzau, pasitikiu tavimi ir myliu tave“. Mes juk dažnai siunčiame trumpąsias žinutes žmonėms, kuriuos mylime. Taip darykime ir su Viešpačiu. Nepamirškime skaityti ir jo mums siunčiamų atsakymų. Kur juos rasti? Evangelijoje, kurią reikia laikyti po ranka ir kasdien atsiversti, perskaityti mums skirtą gyvenimo žodį.

Sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius baigė malda, kad Mergelė Marija savo pavyzdžiu mus mokytų visuomet melstis ir nepaliauti. (jm / Vatican News)