Popiežius: reikia tikros taikos, ne tik paliaubų, kurios būtų panaudotos ginklavimuisi
„Jau seniai norėjau praleisti kelias valandas su giminaičiais savo šeimos gimtosiose vietose, – sakė Pranciškus. – Prieš tapdamas popiežiumi ten lankydavausi, kai atvykdavau į Romą kaip Argentinos jėzuitų provincijolas arba kaip arkivyskupas. Kiekviena proga užsukdavau į Pjemontą pas tėvo pusbrolių šeimas.“ Popiežius sakė, kad vaikystėje kalbėdamasis su močiute jis išmoko pjemontiečių tarmės. „Galima sakyti, kad Pjemonto aplinkoje gimiau gyvenimui“, – pridūrė popiežius.
Toliau Turino dienraščio paskelbtame interviu popiežius pasakojo apie savo šeimą, jos kilmę, apie Argentinoje puoselėtas gimtojo krašto tradicijas, gaminamus tradicinius Pjemonto patiekalus. Trumpai užsiminė ir apie dabartines Italijos ir Europos politines aktualijas. Popiežius pastaruoju metu yra ne kartą kalbėjęs apie nacionalizmo ir populizmo pavojų Europai. „Visada turime būti budrūs, – sakė Pranciškus, – nes jie veidmainiškai sėja socialinį ir politinį blogį.“
Kalbėta ir apie padėtį Ukrainoje bei viltį kuo greičiau sulaukti taikos. „Nuolat stebime situacijos raidą. Stengiamės teikti humanitarinę paramą kenčiančios Ukrainos žmonėms, kuriuos aš nešiojuosi savo širdyje kartu su jų kančiomis“, – sakė popiežius ir pridūrė, kad Šventasis Sostas yra pasirengęs padaryti viską, kas įmanoma, kad prisidėtų prie kuo greitesnės konflikto Ukrainoje pabaigos.
Ar popiežius dar neprarado vilties, kad įmanoma taika tarp Maskvos ir Kyjivo? Popiežius patikino, kad jis tokios vilties neprarado. „Nenusileiskime, taika yra įmanoma. Tačiau visi turi stengtis demilitarizuoti širdis, pradedant nuo savosios, nes tik taip liausis, bus nuginkluotas smurtas. Visi turime būti pacifistai. Reikia tikros taikos, o ne tik paliaubų, kuriomis būti pasinaudota ginklavimuisi. Tikra taika yra dialogo vaisius. Ginklais jos nepasieksime, nes jie neįveikia neapykantos ir troškimo dominuoti.“ (jm / Vatican News)
