Popiežius Bahreino forume: nežaiskite su ašaras ir mirtį nešančiais ginklais
Lapkričio 3–4 d. vykusį Bahreino dialogo forumą „Rytai ir Vakarai už taikingą žmonijos sambūvį“, kuriame dalyvavo religiniai lyderiai ir žymūs asmenys iš įvairių pasaulio šalių, surengė Bahreino karalius ir Musulmonų vyresniųjų taryba. Forumas buvo tąsa 2014 m. šioje šalyje vykusios tarptautinės konferencijos „Civilizacijos žmonijos labui“, per kurią buvo priimta vadinamoji Bahreino karalystės deklaracija, raginanti skatinti dialogą siekiant taikos ir pliuralizmo. Pirmosios forumo dienos posėdžiuose buvo kalbama apie žmonių taikaus sambūvio ir brolybės skatinimą, dvasininkų ir mokslininkų vaidmenį sprendžiant laikmečio iššūkius, tarpreliginį dialogą ir taikos pasaulyje siekimą. Penktadienio rytą vykusį baigiamąjį forumo susitikimą pradėjo Bahreino karalius Hamadas bin Isa Al Khalifa, po jo kalbėjo Al-Azharo didysis imamas Ahmadas al-Tayyebas. Po jų į forumo dalyvius kreipėsi popiežius Pranciškus.
Sveikindamas forumo dalyvius ir dėkodamas jo rengėjams popiežius pastebėjo, kad žodis Bahreinas reiškia „dvi jūras“. Jūra vieniems reiškia atstumą ir atskyrimą, kitiems – jūros vandenys jungia žemes ir žmones, jungia tolimas tautas. „Ką skiria žemė, tą jungia jūra“, – sako sena patarlė. „Mūsų planeta Žemė, žvelgiant į ją iš viršaus, atrodo kaip didžiulė mėlyna jūra, jungianti visus krantus. Ji tarsi primena mums, kad esame viena šeima – ne salos, bet vienas didelis archipelagas. Aukščiausiasis nori, kad mes būtume tokie, ir ši šalis – Bahreinas, daugiau nei trisdešimties salų archipelagas – simbolizuoja šį troškimą.“
Vis dėlto gyvename laikais, kai žmonija, sujungta įvairiais ryšiais kaip niekada anksčiau, yra labiau susiskaldžiusi nei susivienijusi, konstatavo Pranciškus. Po dviejų didžiulių pasaulinių karų, po šaltojo karo, dešimtmečius laikiusio pasaulį nežinioje, po daugybės pražūtingų konfliktų visose pasaulio dalyse, po kaltinimų, grasinimų ir smerkimų, mes vis dar tebegyvename netvirtos pusiausvyros būsenoje. Pasak popiežiaus, tai paradoksas, kad, nors daugumą pasaulio gyventojų vienija tie patys sunkumai, kamuoja rimtos maisto, ekologinės krizės ir pandemijos sukelti sunkumai bei vis labiau skandalinga nelygybė, kai kurie galingieji vėl sugrįžo prie pasenusios retorikos, perbraižo įtakos zonas ir skirsto pasaulį į supriešintus blokus. Užuot rūpinęsi visų ateitimi, jie žaidžia su ugnimi, raketomis ir bombomis, ašaras ir mirtį nešančiais ginklais.
Tokios yra skaudžios pasekmės, kai akcentuojama priešprieša, kai diegiamos despotiškos, imperialistinės, nacionalistinės ir populistinės vizijos, kai nesidomima kito kultūra, kai nekreipiama dėmesio į paprastų žmonių šauksmą ir vargšų balsus, kai nesiliaujama manichėjiškai skirstyti, kas yra geras, o kas blogas, kai nesistengiama suprasti vienas kito ir dirbti kartu visų labui.
Mes, tikintieji į Dievą, esame čia tam, kad atmestume tokį požiūrį į tikrovę, sakė Pranciškus. Norime, kad nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų būtų sprendžiami visų labui, nenukreipiant dėmesio nuo kito nuolat ir dramatiškai didėjančio atotrūkio – atotrūkio tarp pasaulio šiaurės ir pietų. Šiais klausimais religiniai lyderiai negali tylėti ir nerodyti pavyzdžio. Mums tenka ypatingas vaidmuo, o šis forumas suteikia mums dar vieną galimybę tai padaryti.
Toliau savo kalboje popiežius paminėjo tris iššūkius, apie kuriuos kalbama Abu Dabyje 2019 m. paskelbtame dokumente apie žmonių brolybę ir šiame forume svarstytoje Bahreino Karalystės deklaracijoje. Tie iššūkiai – tai malda, švietimas ir veikla.
Malda, širdies atvėrimas Aukščiausiajam, yra esminis dalykas, padedantis mums apsivalyti nuo savanaudiškumo, uždarumo, savęs garbinimo, melo ir neteisybės. Kas meldžiasi, priima taiką į savo širdį ir negali netapti jos liudytoju ir skelbėju, kalbėjo popiežius.
Jei maldos iššūkis yra susijęs su širdimi, tai antrasis – ugdymas – iš esmės susijęs su žmogaus protu. Bahreino Karalystės deklaracijoje teigiama, kad „neišmanymas yra taikos priešas“. Akivaizdu, kad ten, kur trūksta išsilavinimo galimybių, didėja ekstremizmas ir įsitvirtina fundamentalizmas.
Trečiasis iššūkis – tai pareiga veikti. Nepakanka atsiriboti nuo netolerancijos ir ekstremizmo, bet reikia konkrečiai veikti prieš juos, reikia nutraukti bet kokią paramą teroristiniams judėjimams, visos terorizmo formos ir apraiškos turi būti smerkiamos. Tikintis žmogus yra taikos žmogus, dėl to jis turi taip pat priešintis ginklavimosi varžyboms, karo verslui, mirties rinkai. Tikintis žmogus nekuria sąjungų prieš kitus, bet tiesia kelius, kurie veda į susitikimą.
„Tad susitikime vieni su kitais dėl žmogaus gerovės ir vardan to, kuris myli žmogų ir kurio vardas yra Taika“, – sakė popiežius, prašydamas skatinti konkrečias iniciatyvas, kad didžiosios religijos būtų vis aktyvesnės taikos skatinimo srityje, kad jos būtų taikos siekiančio pasaulio sąžinė. (jm / Vatican News)
