Popiežius Bahreino jaunimui: be jūsų visuomenės darna nebūtų įmanoma
Švenčiausiosios Širdies mokykla – tai vienintelė katalikų mokykla Bahreine. Ji jau praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo įkurta prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios sostinėje Menamoje. Šeštajame dešimtmetyje mokykla persikėlė į naujas erdvesnes patalpas Isa Town vietovėje, tarp sostinės ir Avalio miesto. Mokyklai vadovauja seserys misionierės kombonietės. Šiuo metu mokyklą lanko apie 800 mokinių krikščionių ir musulmonų.
Popiežiaus susitikimas su jaunimu vyko mokyklos sporto salėje. Pirmiausia popiežius išklausė kelių – mokytojos sesers kombonietės ir mokinių – liudijimų. Kreipdamasis į mokyklos bendruomenę popiežius visų pirma sakė, kad jam didelis džiaugsmas lankytis Bahreino Karalystėje ir matyti skirtingų kultūrų ir įsitikinimų žmonių bendravimą ir dialogą. „Ir dabar, žvelgdamas į jus, kurie išpažįstate skirtingas religijas ir nebijote būti kartu, manau, kad be jūsų ši skirtumų darna nebūtų įmanoma“, – sakė Pranciškus. Būtent jaunimas yra tas gerasis raugas, kuris labiausiai prisideda prie taikaus sambūvio augimo. Jauni žmonės, kurie yra tarsi smalsūs ir nerimstantys keliautojai, nebijo susitikti ir bendrauti su kitais, deda pagrindus taikiam gyvenimui.
Atsiliepdamas į liudijimus ir juose keltus klausimus, popiežius kreipėsi į jaunimą su trimis prašymais. Pirmasis – puoselėti rūpinimosi kultūrą. Šį žodžių junginį – rūpinimosi kultūra – sveikinime pavartojo susitikimo pradžioje kalbėjusi mokytoja sesuo Rosalyn. „Rūpinimasis, – sakė popiežius, – reiškia vidinę empatijos nuostatą, dėmesingą žvilgsnį, neužsidarymą savyje, švelnų buvimą, įveikiantį abejingumą, domėjimąsi kitais. Tai priešnuodis uždaram pasauliui, persmelktam individualizmo, pasauliui, kuris, būdamas įkalintas liūdesio, ugdo abejingumą ir vienatvę. Kas neišmoksta rūpinis tuo, kas jį supa, – kitais žmonėmis, savo miestu, visuomene, kūrinija, – tas, nors ir bėga, dirba, daro daugybę dalykų, bet taip ir lieka liūdnas ir vienišas, nepajutęs draugystės džiaugsmo.“ Popiežius prašė jaunimą imti pavyzdį iš Jėzaus. Jis rūpinosi visais, kuriuos sutiko, žvelgė žmonėms į akis, buvo jiems artimas, gydė jų žaizdas. Jis įžengė į istoriją, kad pasakytų mums, jog Dievas mumis rūpinasi, kad primintų, jog tikėjimas į Dievą reiškia rūpintis kitais, ypač tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Popiežius sakė, kad, žinoma, pirmiausia reikia rūpintis savimi, tačiau ne tiek išore, kiek vidumi, labiausiai paslėpta ir vertingiausia savo dalimi – siela, širdimi. „Neikite per gyvenimą kaip turistai, kurie į jį žvelgia tik iš šalies, paviršutiniškai, bet tyloje klausykitės savo širdies plakimo ir kalbėkitės su Dievu.“
Antrasis popiežiaus prašymas – skatinti brolybę, apie kurią savo liudijime kalbėjo mokinys Abdula. Brolybės kūrimas, pasak popiežiaus, tai bene rimčiausias mūsų dienų iššūkis, nuo kurio labai priklausys pasaulio ateitis. „Suprantame, kad visų šiandien sukurtų priemonių ir technologijų nepakanka, kad pasaulis taptų taikus ir broliškas. Su liūdesiu matome, kad daugelyje regionų įtampa ir grėsmės didėja, o kartais perauga į konfliktus“, – sakė popiežius. Pasak jo, taip yra todėl, kad žmonės nemąsto širdimi, leidžia didėti atstumui tarp jų ir kitų. Todėl etniniai, kultūriniai, religiniai ir kiti skirtumai tampa problemomis ir baimėmis, kurios izoliuoja, o ne galimybėmis augti kartu. Pasaulio viltis yra jauni žmonės, kurie yra betarpiški ir nesunkiai užmezga ryšius ir draugystę, geba įveikti prietarus ir ideologines sienas. „Dėl to norėčiau jums pasakyti: būkite brolybės sėjėjais, nes be brolybės pasaulis neturės ateities!“
Trečiasis popiežiaus raginimas – mokytis atsakingai rinktis. Tokia buvo ir mokinės Merinos liudijimo tema. „Iš kasdienės patirties gerai žinote, kad nėra gyvenimo be iššūkių, – kalbėjo Pranciškus. – Visada, kai susiduriama su iššūkiu, kaip ir atsidūrus kelio kryžkelėje, reikia rinktis, apsispręsti. Tačiau tam reikia geros strategijos: negalima improvizuoti, vadovautis tik instinktais arba akimirkos idėjomis. Reikia lavinti gebėjimą rinktis, kūrybiškumą, drąsą, atkaklumą.“
Popiežius prašė atsiminti, kad žmogų per gyvenimą lydi Dievo globa ir malonė. Dėl to visada galima prašyti jo šviesos, kad apšviestų minčių ir jausmų labirintą, po kurį dažnai klaidžiojame. „Viešpats trokšta apšviesti jūsų intelektą, jūsų slapčiausias mintis, siekius, kuriuos nešiojatės širdyje, ir jumyse bręstančius sprendimus. Jis nori padėti jums atskirti tai, kas svarbu, nuo to, kas nereikalinga, kas gera, nuo to, kas kenkia jums ir kitiems, kas teisinga, nuo to, kas kelia neteisybę ir netvarką“, – sakė Pranciškus.
Popiežius patikino jaunuolius, kad Bažnyčia yra su jais ir kad Bažnyčiai reikia jaunimo, kad ji pati atsinaujintų, ieškotų naujų kelių, kalbėtų naujomis kalbomis, būtų džiugesnė ir svetingesnė. (jm / Vatican News)
