Popiežius priėmė Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovą
Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas atvyko į Romą pirmą kartą nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Jo vizitas prasidėjo sekmadienį, lapkričio 6 d., Dieviškąja liturgija, kuriai jis vadovavo Romos Šv. Sergijaus ir Bakcho ukrainiečių katedroje. Arkivyskupas Romoje lankysis visą savaitę ir susitiks su Romos kurijos dikasterijų vadovais, kuriuos informuos apie sudėtingą padėtį Ukrainoje, bei su Italijoje prisiglaudusiais ukrainiečiais pabėgėliais. Lapkričio 14 d. numatytas arkivyskupo susitikimas su ambasadoriais prie Šventojo Sosto.
Nors Ukrainos graikų apeigų katalikų vadovas šiuo metu yra kelionėje, jis nenutraukė savo kasdienių vaizdo žinių, kuriomis palydi kenčiančius savo tautiečius, o kitus informuoja apie padėtį Ukrainoje. Pirmadienio, lapkričio 7 d., 257-osios karo dienos, rytą buvo paskelbtas Romoje įrašytas jo kreipimasis.
Arkivyskupas prašė savo tautiečių, kad ir kur jie būtų, – Ukrainoje ar kaip pabėgėliai prisiglaudę užsienyje – tikėti, kad karas baigsis teisinga taika ir rengtis pergalės dienai malda, darbu ir asmenine auka. „Tai bus diena, kai mūsų laisvė ir orumas nušvis visam pasauliui“, – sakė jis.
Krikščionys supranta, jog jų ištvermės šaltinis yra Dievo galia, veikianti Bažnyčios kūne. Todėl jie meldžiasi, nes, kaip sako liaudies išmintis, kas meldžiasi, tas keliasi. Tačiau yra daug žmonių, kurie galbūt nėra krikščionys arba neišpažįsta jokios religijos. Jie savo kovos tikslą ir prasmę mato meilėje savo šaliai, artimiesiems, draugams. Ir ši meilė, už kurią jie pasiryžę atiduoti gyvybę, yra ištvermės šaltinis.
Pirmadienio žinioje arkivyskupas S. Ševčukas svarstė, kaip visiems kartu gydyti kenčiančių Ukrainos žmonių dvasines ir psichologines žaizdas. Pasak arkivyskupo S. Ševčuko, tikintieji yra pašaukti bendradarbiauti su Dievu, mūsų sielų gydytoju. Kad sergantis žmogus taptų sveikas, reikia padaryti tris dalykus. Pirma – nesigėdyti savo žaizdos ar ligos. Antra – suvokti, kas atsitiko, ką žmogus išgyvena. Trečia – prašyti pagalbos, nes dažniausiai sergantis žmogus pats negali išsigydyti.
Arkivyskupas sakė, kad visų pirma karo sužeistiesiems šiandien reikia psichologinės ir dvasinės paramos, kad jie sugrįžtų į taikų gyvenimą. Reikia suvokti, kad visi esame vienaip ar kitaip sužeisti ir kad visiems reikia pagalbos, kad būtų įmanoma įveikti savo vidinį nerimą. Pagalbos poreikio nereikia gėdytis.
Karas sukelia neapsakomą skausmą dėl praradimų, baimės dėl savo ir artimųjų gyvybės, dėl ateities. Tačiau Viešpaties Gydytojo ranka mus paliečia, o patyręs psichologas ar gydytojas padeda pagyti. „Turime mokytis, o ne gėdytis prisipažinti, kad kažko nežinome, – pabrėžė arkivyskupas. – Mokytis, kad taptum išmintingesni ir stipresni. Ir tada Viešpats suteiks mums išminties, stiprybės, ir kitų Šventosios Dvasios dovanų. Tai yra tikroji galia, gydanti žmogų, atkurianti sielos ir kūno harmoniją.“
Savo kasdienę žinią arkivyskupas užbaigė malda, kad Dievas laimintų Ukrainą savo dangiška teisinga taika. (jm / Vatican News)
