Ko turime atsisakyti, kad sektume Jėzumi?
Popiežius ragino prisiminti, ar praeityje esame patyrę stiprų susitikimo su Jėzumi momentą ir ar gyvenime yra buvę kas nors gražaus ir reikšmingo, dėl ko reikėjo palikti kitus, mažiau svarbius, dalykus? O ar yra kas nors, ko Jėzus šiandien prašo atsisakyti? Ir kas tie materialiniai dalykai ar mąstymo būdai, įpročiai, kurių reikia atsisakyti, kad tikrai galėtume pasakyti Jėzui „Taip!“?
Kad gyvenimas išsipildytų, reikia priimti iššūkį palikti. Jėzus šiandien to prašo iš kiekvieno mūsų, pažymėjo popiežius Pranciškus pristatydamas sekmadienio Evangelijos epizodą apie pirmųjų mokinių pašaukimą prie Galilėjos ežero. Jie paliko viską ir nuėjo su Jėzumi, pridūrė Pranciškus.
Mokiniams, žvejojusiems Galilėjos ežere, susitikimas su Jėzumi buvo lemtingas. Jis jiems tarė: „Sekite paskui mane“, o mokiniai nedvejodami paliko tinklus ir nuėjo su juo.
Kiekvienam iš mūsų anksčiau ar vėliau ateis momentas, kai turėsime apsispręsti: atsisakyti kokio nors užtikrintumo ir išvykti naujam nuotykiui ar pasilikti ten, kur esame. Tai lemtingas momentas kiekvienam krikščioniui, nes nuo jo priklausys viso kito reikšmė. O neišdrįsę nueiti su Jėzumi rizikuojam būti tik savo egzistencijos stebėtojais, patirti pusinį tikėjimą.
Savaime suprantama, kad turime atsisakyti savo ydų ir nuodėmių, kurios kaip inkaras neleidžia atsiplėšti nuo kranto ir leistis į gilumą. Bet turime atsisakyti ir to, kas neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo – baimių, savanaudiškumo, netrukdomo, saugaus gyvenimo garantijų. Reikia atsisakyti ir laiko gaišinimo dėl nereikšmingų dalykų. Tikrai gražu visa tai palikti dėl nelengvos, tačiau dėkingos tarnavimo kitiems rizikos, ar laiko, skirto maldai, kad augtų mūsų draugystė su Jėzumi, sakė popiežius.
Tepadeda mums Jėzaus motina Marija, kad, kaip ji, ištartume Dievui aiškų „Taip!“ ir atsisakytume kažko, kad dar geriau sektume Jėzumi. (SAK / Vatican News)
