Popiežiaus vadovautais mišparais užbaigta maldos už krikščionių vienybę savaitė
„Mokykitės gera daryti, atsidėkite teisingumui“ (Iz 1, 17). Ši jau užbaigiamos šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės tema – tai, pasak popiežius, mums skirtas įspėjimas ir raginimais atsiversti.
Tekste, iš kurio yra paimta šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės tema, pranašas Izaijas kalba apie Viešpaties pyktį. Viešpats pyksta, nes jo šventykloje nedaroma tai, ko jis nori. Viešpačiui reikia ne smilkalų ir aukų, bet kad būtų padedama kenčiantiesiems, kad sulauktų teisingumo našlaitis ir būtų ginama našlės byla. Pranašo laikais vyravo ir mūsų laikais dar neišnykęs paprotys turtinguosius ir tuos, kurie daug aukoja, laikyti Dievo palaimintais, o vargšus niekinti. Tačiau, kas taip mano, visiškai nesupranta Viešpaties. Jėzus skelbia vargšus palaimintaisiais, o palyginime apie Paskutinįjį teismą jis pats susitapatina su alkanais, ištroškusiais, vargstančiais, ligoniais, kaliniais. Pasak popiežiaus, yra ir dar rimtesnė priežastis, dėl kurio Viešpats gali pykti – tai jį įžeidžiantis šventvagiškas smurtas. Vis dar yra tokių, kurie jaučiasi tikėjimo skatinami ar įgalioti palaikyti įvairias uždaro ir smurtinio nacionalizmo formas, ksenofobines nuostatas, panieką ir netgi prievartą kitų atžvilgiu. Neturi taip būti, sakė popiežius. Tikėjimas ir jo įkvėptas humanizmas turi mums padėti atmesti tokias tendencijas, ryžtingai reaguoti, kai jos pradeda skverbtis.
Reikia smerkti blogį, tačiau vien smerkimo negana. Reikia blogio atsisakyti ir rinktis gera, atsiversti. Viešpats pranašo Izaijo lūpomis mus prašo nusiplauti, apsivalyti. Reikia taip pat atsiminti, sakė Pranciškus, kad be Dievo, be jo malonės mes nenusiplausime savo nuodėmių ir neišgysime. Jo malonė yra mūsų pasikeitimo šaltinis. Apie tai mums primena apaštalo Pauliaus, kurį šią dieną minime, gyvenimas.
Su Dievu viskas įmanoma ir pats Viešpats mus prašo atsiversti. Atsiversti turime ir kaip žmonės, ir kaip bendruomenė. Pasak Pranciškaus, ir mūsų ekumeninis atsivertimas vyksta tiek, kiek pripažįstame, kad mums patiems reikia malonės ir gailestingumo.
„Brangieji, – sakė popiežius baigdamas mišparų homiliją, – norėjau broliškai su jumis pasidalyti šiomis mintimis, kurias manyje sužadino Dievo žodis. Jo mokomi ir malonės padedami galime keistis ir augti, melstis, tarnauti, kalbėtis ir kartu siekti visiškos vienybės, kurios trokšta Kristus.“ (jm / Vatican News)
