Popiežius vadovavo Trijų Karalių iškilmės Mišioms
Pasak popiežiaus, pirmoji vieta, kur mes ieškome Dievo ir jį surandame, yra širdies nerimas, kuris skatina kelti klausimus. Išminčiai iš Rytų šalies mus moko, kad tikėjimas nekyla iš mūsų pačių, neatsiranda iš teorinių samprotavimų, bet yra Dievo dovana. Jo malonė padeda mums pabusti iš apatijos ir skirti vietos svarbiems dalykams, kurie išlaisvina iš tariamo teisumo ir atveria tam, kas mus pranoksta. Tikėjimo kelionė prasideda tada, kai nenutildome širdies nerimo, kai nesileidžiame užmigdomi, kai nesitenkiname ramiais įpročiais, bet drąsiai priimame kiekvienos dienos iššūkius. Kaip tik tuo metu mūsų širdyse kyla tie nenumaldomi klausimai, kurie atveria mus Dievo paieškoms: kur yra mano laimė? Kaip surasti nepraeinančią, nemažėjančią, trapumo, nesėkmių ir išdavystės nebijančią meilę? Ką daryti, kai ištinka krizės ar prislegia kančia?
Kiekvieną dieną pasaulis mums siūlo raminamuosius vaistus, įvairius surogatus, kurie slopina širdies nerimą ir gesina joje gimstančius klausimus – skatina vartotojiškumą, gundo įvairiais malonumais. Iš visų pusių girdime: „Nesijaudink, mėgaukis gyvenimu!“ Neturime leisti, kad šie siūlymai nuslopintų širdies nerimą, nes Dievas gyvena mūsų neramiuose klausimuose. Jis yra tyloje, kai sutrinkame susidūrę su mirties slėpiniu. Jis glūdi teisingumo ir meilės troškime, kurį nešiojamės savyje.
Antroji popiežiaus homilijoje paminėta vieta, kur galime sutikti Viešpatį, yra kelionės rizika. Širdyje kylantys klausimai skatina žmogų leistis į kelionę. Kaip sakė popiežius Benediktas XVI paskutinėje savo pontifikato homilijoje, trijų išminčių „geografinė kelionė išreiškė jų viduje vykstančią dvasinę kelionę, širdies piligrimystę“ (Trijų Karalių iškilmės homilija, 2013 m. sausio 6 d.). Iš tiesų išminčiai nesitenkino klausimais, bet leidosi į rizikingą kelionę, nežinodami, kur ji juos nuves. „Taip yra ir su mūsų tikėjimu, – sakė Pranciškus. – Be nuolatinės kelionės ir dialogo su Viešpačiu, be žodžio klausymosi, be ištvermės jis negali augti. Neužtenka turėti keletą idėjų apie Dievą ir mokėti kelias maldas sąžinei nuraminti, bet būtina tapti mokiniais, sekti Jėzumi ir jo Evangelija, kalbėtis su juo apie viską maldoje, ieškoti jo kasdienėse situacijose ir savo brolių bei seserų veiduose.“
Galiausiai trečioji popiežiaus paminėta susitikimo su Viešpačiu vieta yra nustebimas jį adoruojant. Po ilgos kelionės ir varginančių paieškų išminčiai įžengė į namus, „pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino“ (Mt 2, 11). Tai lemiamas momentas – mūsų nerimas, klausimai, dvasiniai keliai ir tikėjimo praktikos turi susilieti Viešpaties garbinime. „Viskas čia prasideda ir baigiasi, nes visko tikslas yra ne pasiekti, ko norime, ne pelnyti sau šlovę, bet sutikti Dievą ir leisti, kad mus apgaubtų meilė, kuri suteikia pagrindą mūsų vilčiai, išlaisvina mus iš blogio, skatina mylėti kitus, padaro mus žmonėmis, sugebančiais kurti teisingesnį ir broliškesnį pasaulį“, – sakė Pranciškus. (jm / Vatican News)
