Popiežius Kongo DR katalikams: „Skelbkime širdžių amnestiją!“
Mišios buvo aukojamos nedidelio oro uosto teritorijoje Kinšasos miesto rytinėje dalyje. Dalyvavo apie milijoną žmonių. Liturgija vyko pagal vietinės Bažnyčios sąlygoms pritaikytą, labiau įkultūrintą,1988 m. patvirtintą „Mišiolą Zairo vyskupijoms“ (dabartinė Kongo DR tuo metu buvo vadinama Zairu).
Prisikėlimo dienos vakarą Kristus pasirodo savo mokiniams ir taria jiems: „Ramybė jums!“ Šie žodžiai yra ir įprastinis pasisveikinimas, bet ir daugiau nei pasveikinimas – tai siuntimas, pradėjo popiežius Mišių homiliją.
Taika, ramybė, kuri ir mums dovanojama per kiekvienas Mišias, kyla iš Kristaus prisikėlimo, nes jis nugalėjo mūsų priešus – nuodėmę ir mirtį – ir sutaikino pasaulį su Tėvu. Jis išgyveno žmogaus vienatvę ir apleistumą, nužengė į pragarus, panaikino atstumą, kuris žmogų skyrė nuo gyvenimo ir vilties. Dabar, kai jau nėra atstumo tarp dangaus ir žemės, tarp Dievo ir žmogaus, Jėzus savo mokiniams dovanoja ramybę.
Tą dieną mokiniai buvo priblokšti kryžiaus skandalo, sužeisti to, kad paliko Jėzų ir pabėgo, nusivylę jo istorijos epilogu, bijantys baigti taip, kaip jis. Jie jautė kaltę, nusivylimą, liūdesį, baimę... Jėzus mokiniams skelbia ramybę, o jų širdyse – griuvėsiai. Jis skelbia gyvenimą, o jie viduje jaučia mirtį. Jėzus dovanoja savo ramybę, savo taiką tą akimirką, kai atrodė, kad viskas baigta, pačiu netikėčiausiu momentu, kai nebebuvo jokių prošvaisčių.
„Broliai ir seserys, kai esame su Jėzumi, blogis niekada nenugali, niekada netaria paskutinio žodžio, nes Jėzus yra mūsų taika, kuri visada laimi, – kalbėjo popiežius. – Taigi mes, Jėzaus mokiniai, negalime leisti, kad mumyse įsivyrautų liūdesys, negalime nuleisti rankų ir pasiduoti fatalizmui. Jis įsakmiu tonu savo mokiniams sako: „Ramybė jums!“ Mes turime priimti šį nelauktą pranašišką taikos skelbimą ir dalytis juo su pasauliu.“
Kuo remiasi Jėzaus mums dovanojama taika? Kas yra jos šaltinis? Tai – atleidimas, bendruomenė ir misija, sakė Pranciškus ir toliau homilijoje komentavo šiuos tris raktažodžius.
Kristus suteikė apaštalams galią atleisti nuodėmes, tačiau prieš tai jis pats jiems atleido, atleido ne žodžiais, bet labai iškalbingu gestu: jis jiems parodė savo žaizdas. „Atleidimas gimsta iš žaizdų, – sakė Pranciškus. Atleidimas gimsta tada, kai patirtos kančios žaizdos nepalieka neapykantos randų.“ Aišku, tai nereiškia, kad reikia elgtis taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę, bet reikia su meile atverti savo širdį kitiems. „Jėzus žino jūsų žaizdas, žino jūsų šalies, jūsų žmonių, jūsų žemės žaizdas! Broli, sese, Jėzus kenčia kartu su jumis, jis mato jūsų vidines žaizdas ir trokšta jus paguosti bei išgydyti. Kristus trokšta suteikti drąsos atleisti, drąsos paskelbti didžiąją širdies amnestiją.“ Popiežius kreipėsi visų pirma į tuos, kurie save vadina krikščionimis, bet naudoja smurtą: „Jums Viešpats sako: „Sudėkite ginklus, priimkite gailestingumą“. Visiems šios tautos sužeistiesiems ir prispaustiesiems jis sako: „Nebijokite savo žaizdų įdėti į mano žaizdas“.
Antrasis taikos šaltinis yra bendruomenė. Prisikėlęs Jėzus nesikreipia į pavienius mokinius, bet susitinka su jais, susirinkusiais draugėn. Jis kreipiasi į juos kaip į bendruomenę ir kaip bendruomenei dovanoja savo ramybę. „Nėra krikščionybės be bendruomenės, kaip nėra ir taikos be brolybės“, – sakė Pranciškus ir įspėjo dėl pavojų, labiausiai kenkiančių bendruomenei, – valdžios ir pinigų troškimo, susiskaldymo, karjerizmo.
Galiausiai trečiasis taikos šaltinis yra suvokimas, kad esame Viešpaties siunčiami į pasaulį. „Broliai, seserys, esame kviečiami būti taikos misionieriais, savo širdyse padaryti vietos kitam žmogui, tikėti, kad etniniai, regioniniai, socialiniai ir religiniai skirtumai nėra kliūtis, kad kiti žmonės yra mūsų broliai ir seserys. Mes, krikščionys, esame pašaukti bendradarbiauti su visais, nutraukti užburtą smurto ratą, atmesti neapykantą.“
„Ramybė jums, – sako Jėzus šiandien kiekvienai šeimai, bendruomenei, etninei grupei, regionui ir miestui šioje nuostabioje šalyje. Ramybė jums! Tegul šie mūsų Viešpaties žodžiai skamba mūsų širdyse. Išgirskime juos, skirtus mums, ir tapkime atleidimo liudytojais, bendruomenės kūrėjais, žmonėmis, vykdančiais taikos misiją pasaulyje“, – prašė Pranciškus Kongo DR katalikų. (jm / Vatican News)
