Popiežius Kongo jaunuoliams: Jėzus pasitiki jumis!
Popiežiaus susitikimas vyko Kinšasos Kankinių stadione, jaunimui puikiai žinomame sporto centre, vadinamame Kongo futbolo katedra. Jis pavadintas Mobutu režimo toje vietoje nužudytų keturių disidentų atminimui pagerbti. Kelios dešimtys tūkstančių Kongo DR jaunuolių ir katechetų su popiežiumi išklausė vieno jaunuolio ir vieno katecheto liudijimų.
Atsiliepdamas į liudijimus popiežius dėkojo jaunuoliams ir katechetams už jų darbą ir įsipareigojimą Bažnyčioje, už jų entuziazmą, šviesą ir viltį. „Tik niekuomet nenusiminkite. Jėzus pasitiki jumis ir niekada nepalieka vienų. Saugokite jumyse esantį džiaugsmą ir neleiskite jam išblėsti.“
Popiežius kalboje įvardijo penkis patarimus – ateities sudedamąsias dalis – daugybės kitų viliojančių balsų aplinkoje padedančius apsispręsti dėl gyvenimo prioritetų: puoselėti maldą, dalyvauti bendruomenėje, elgtis sąžiningai, vadovautis atlaidumu ir vykdyti tarnystę.
„Pažiūrėkite į savo rankas. Kam jų reikia? Kad kurtume, ar kad naikintume, dovanotume, ar kad savintumės, mylėtume ar neapkęstume? Jūs rankose jūsų ateitis“.
Popiežius kalbėjo apie maldos svarbą, ragino nebijoti į Jėzų kreiptis kaip į geriausią draugą, paaukojusį savo gyvybę už tave. „Jis tave pažįsta, tavimi tiki ir tave visada myli. Jam gali atiduoti visus savo gyvenimo kryžius, baimes ir nesėkmes. Jis jas priims taip, kaip padarė prieš du tūkstančius metų. O tavo šiandien nešamas kryžius jau tada buvo dalis jo kryžiaus.“
Bendruomenė yra kelias, kuriuo Dievas kviečia kurti geresnį pasaulį. Reikia nepasilikti užsidariusiam savo grupėje, o bendrauti su kitų grupių asmenimis. Šis kelias apima kitą žmogų, bendrumą, bendruomenę. Bažnyčia kviečia plėsti horizontus, kituose matyti artimą, rūpintis kitu, priartėti prie vienišų, vargstančiųjų ir apleistųjų, kurti bendruomenę, būti brolybės čempionais, svajoti apie vieningesnį pasaulį, sakė popiežius paminėdamas Kongo DR katalikų šventųjų ir palaimintųjų, tikėjimo liudytojų ir kankinių pavyzdį.
Būti krikščioniu reiškia liudyti Kristų. Krikščionis negali nebūti sąžiningas, priešingu atveju jis išduoda savo tapatybę. Be sąžiningumo nesame Jėzaus mokiniai ir liudytojai, o pagonys, stabmeldžiai, šlovinantys save, o ne Dievą, išnaudojantys kitus, o ne tarnaujantys kitiems. Turime nugalėti blogį gerumu, neapykantą – meile, karą – taika. „Jūs tai galite, nes turite turtus, kurių niekas negali iš jūsų atimti: tai jūsų apsisprendimai. Dar daugiau, tu esi apsisprendimai, kuriuos turi atlikti.“
Gyvenimo kliūtis, sunkumus ir krizes įveikti galime atleidimu. Atleisti reiškia gebėti pradėti iš naujo. Tai nereiškia užmiršti praeitį, o neleisti, kad ji kartotųsi. Atleidimas reiškia keisti istorijos kryptį. Į naują ateitį galėsime žengti tik jei gebėsime atleisti kitiems, o kiti – mums. Kas atleidžia, geba atvesti Kristų net ten, kur jis nepriimamas, ir paskleisti meilę ten, kur meilė atmetama. Kas myli – kuria ateitį.
Paskutinė iš penkių „ateities sudedamųjų dalių“ – tarnystė – anot Jėzaus, yra galia, kuri perkeičia pasaulį, pažymėjo popiežius. Jis paragino jaunuolius ir katechetus sau kasdien kelti šį labai paprastą klausimą: ką galiu padaryti gero kitiems? Kitaip tariant, kaip tarnauti Bažnyčiai, bendruomenei, savam kraštui? (SAK / Vatican News)
