Popiežius Pietų Sudane. Susitikimas su politikais ir visuomenės atstovais
Po sutikimo oro uoste popiežius su jį lydinčiais asmenimis nuvyko į prezidentūros rūmus, kur jo laukė Pietų Sudano valstybės vadovai, vyriausybės nariai, politikai, užsienio šalių diplomatai ir visuomenės atstovai. Tarp susitikimo dalyvių buvo ir Anglikonų Bažnyčios vadovas Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby bei Škotijos Bažnyčios asamblėjos moderatorius Iainas Greenshieldsas, kurie lydės popiežių per visą vizitą Pietų Sudane. Prezidentūroje pirmiausia įvyko popiežiaus susitikimai su šalies prezidentu ir viceprezidentais.
Pietų Sudano politiniai vadovai kartu krikščionių bendruomenių vadovais bei Kenterberio arkivyskupu ir Škotijos Bažnyčios vadovu dalyvavo 2019 m. Vatikane vykusiose rekolekcijos, per kurias buvo pakartotas įsipareigojimas įtvirtinti taiką ir už tai buvo meldžiamasi.
Pietų Sudano prezidentas Salva Kiiras sveikindamas atvykusį popiežių Pranciškų paskelbė, kad bus atnaujintos derybos su opozicinėmis grupuotėmis, kurios nepasirašė 2018 m. taikos sutarties.
„Atvykau kaip susitaikinimo piligrimas, trokštantis jus lydėti kelionėje į taiką, kelionėje, kuri yra sunki, tačiau neatidėliotina. Atvykau čia ne vienas, nes taikos kelionėje, kaip ir gyvenimo kelionėje, nesame vieni. Atvykau pas jus su dviem broliais – Kenterberio arkivyskupu ir Škotijos Bažnyčios visuotinės asamblėjos moderatoriumi“, – pradėjo savo kalbą popiežius. Ši bendra ekumeninė piligriminė taikos kelionė – tai atsiliepimas į šauksmą tautos, kuri kenčia dėl smurto, nuolatinio nesaugumo, skurdo ir gamtos nelaimių. Niekaip nesibaigia metų metus trunkantys konfliktai, pastaruoju metu netgi vėl įvyko susirėmimų, susitaikinimo procesas atrodo paralyžiuotas ir taikos pažadai lieka neįgyvendinti. „Tegul šios tautos kančios nenueina veltui. Tegul Pietų Sudano žmonių, šių jaunų, nuolankių ir drąsių žmonių kantrybė ir pasiaukojimas būna tarsi sėklos, kurios duoda gyvybę augalui žemėje, tegul jos išleidžia taikos daigus ir užaugina vaisius.“
Pranciškus savo kalboje pažymėjo, kad didžiausia atsakomybė už taikią ir teisingą valstybės ateitį tenka jos politiniams vadovams, ir priminė jų susitikimą ir maldą Romoje. „Gana griauti! Laikas statyti! Tegul karo laikai lieka už nugaros ir teprasideda taikos laikai!“
Popiežius priminė lemtingą šios šalies istorijos momentą – 2011 m. liepos 9 d., kai buvo paskelbta Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybė. „Ką gi reiškia žodis „respublika“. Jis reiškia, kad valstybė priklauso visiems. Todėl neužtenka vadintis respublika, būtina ja būti, pradedant nuo pagrindinių gėrybių: gausūs ištekliai, kuriais Dievas apdovanojo šią žemę, privalo būti ne kelių žmonių nuosavybė, bet prieinami visiems, o ekonomikos atgaivinimo planai turi būti derinami su teisingu turtų paskirstymu.“
Esminis respublikos gyvenimo pagrindas turi būti demokratija, kuri reikalauja užtikrinti teisingumą ir gerbti kiekvieno žmogaus teises, ypač minčių reiškimo laisvę. Reikia taip pat atsiminti, kad be teisingumo nėra taikos, bet nėra teisingumo ir be laisvės.
Reikia naujo postūmio šiandien sulėtėjusiam ir pavojuje atsidūrusiam taikos procesui. „Už bet kokio smurto slypi pyktis ir nuoskauda, o už kiekvieno pykčio ir nuoskaudos – neužgydytos žaizdos, pažeminimai ir skriaudos, – sakė Pranciškus. – Išeitis iš šios situacijos tėra viena: priimti kitus žmones kaip brolius ir seseris, suteikti jiems erdvės. Toks požiūris, būtinas taikos procesui, būtinas ir darniam visuomenės vystymuisi.“
Toliau kalbėdamas apie visuomenės vystymąsi popiežius prašė į jį įtraukti jaunimą, taip pat moteris, kurios turėtų aktyviau dalyvauti politiniuose ir sprendimų priėmimo procesuose. Reikia peržengti grupių interesus ir eiti kaip vienai tautai. Visuomenės gyvenime reikia kovoti su korupcija, su skurdu, kuris yra dirva neapykantai, susiskaldymui ir smurtui. Civilizuota šalis privalo rūpintis savo piliečiais, ypač pažeidžiamiausiais ir labiausiai nuskriaustais. Popiežius sakė, kad jis visų pirma atsimena milijonus šalies viduje perkeltųjų asmenų, kurie yra atsidūrę gyvenimo paribiuose. Gyvybiškai svarbus sveikatos apsaugos plėtojimas. Labai svarbus ir švietimas, kuris yra vienintelis būdas šios šalies vaikams paimti savo ateitį į savo rankas. Galiausiai popiežius pažymėjo, kad siekiant sėkmingo valstybės vystymosi būtina puoselėti gerus santykius su kitomis šalimis, pradedant artimiausiomis kaimynėmis.
Baigdamas Pietų Sudane sakytą pirmąją kalbą popiežius savo ir šioje ekumeninėje kelionėje jį lydinčių Anglijos ir Škotijos Bažnyčių vadovų vardu patikino: „Nuoširdžiai meldžiamės ir trokštame, kad Pietų Sudanas susitaikintų ir pakeistų kryptį, kad jo nebekamuotų smurtas, korupcija ir skurdas. Tegul dangaus Viešpats, kuris myli šią žemę, suteikia jai naują taikos ir klestėjimo laikotarpį. Telaimina Dievas Pietų Sudano Respubliką!“ (jm / Vatican News)
