Pranciškus apie proto ir mašinų sąveiką: išsaugokime etiką
„Todėl pirmiausia raginu M. Plancko draugiją, kaip iki šiol ir darė, laikytis aukščiausių mokslinio sąžiningumo standartų ir išlikti laisvai nuo netinkamos politinės ir ekonominės įtakos“, – sakė popiežius. Tai būtina sąlyga visiems mokslinio darbo etapams, nuo pradžios iki užbaigimo ar panaudojimo. „Man atrodo, kad parama grynajam mokslui šiuo metu turi būti išsaugota ir, jei įmanoma, padidinta. Jokiu būdu nemenkindami taikomojo mokslo, privalome pripažinti grynojo mokslo, kurio rezultatai turi tarnauti bendrajam gėriui, visuotinę naudą. Jūsų draugija gali daug padaryti šia linkme“, – pridūrė Šventasis Tėvas.
Jis kalbėjo ir apie „hibridinio mąstymo“ gimimo prognozę. Tvirtinama, kad toks mąstymas, jungiantis biologinį ir nebiologinį mąstymą, padėtų žmogui atsispirti dirbtiniam intelektui. Kita vertus, žmogaus pažintinių galių ir mašinų skaičiavimo galios sujungimas esmingai pakeistų patį homo sapiens. Tai kelia svarbių klausimų etikai ir visuomenei. Negalime nekelti klausimo apie to galutinę prasmę ir kryptį. Transhumanizmo projekto šalininkams tai nekelia problemų, tačiau naujojo humanizmo projektas negali sutikti su veikimo ir intelekto atskyrimu. Jei gebėjimas spręsti problemas yra atskirtas nuo būtinybės būti protingam, panaikinamas intencionalumas, tad ir etinė veiksmo prigimtis. „Esu įsitikinęs, kad M. Plancko draugija norės esmingai įsiterpti į šią diskusiją“, – sakė popiežius audiencijos dalyviams.
Paskutinioji popiežiaus Pranciškaus pastaba buvo apie tai, kad dabartinėje „antrosios modernybės“ epochoje kai kuriuose moksliniuose ratuose įsigaliojo tokios techninės atsakomybės principas, kuris nepalieka vietos moraliniam vertinimui, kas yra gera ir kas bloga. Veikla, ypač didesnėse organizacijose, vertinama vien funkciniu požiūriu, tarsi viskas, kas yra įmanoma, būtent dėl šios priežasties būtų etiškai teisėta.
Bet Bažnyčia niekada negalėtų priimti šios pozicijos, kurios tragiški padariniai labai akivaizdūs. Atsakomybės tipas, kurį šiandien turime grąžinti į mūsų kultūros šerdį, yra rūpinimosi kitais atsakomybė, o ne vien pasiektų rezultatų apskaičiavimas. „Juk galiausiai esame atsakingi ne tik už tai, ką darome, bet taip pat ir visų pirma už tai, ką galime padaryti, bet nusprendžiame nedaryti“, – pabrėžė popiežius, palinkėjęs M. Plancko draugijos delegacijos nariams geriausios kloties, Šventosios Dvasios pagalbos darbuose, paprašęs ir jų maldos už jį. (RK / Vatican News)
