10 Pranciškaus metų. Interviu Argentinos žiniasklaidai

Išrinkimo diena

„Kokie atsiminimai pirmiausia ateina į galvą apie tą dieną?“, – klausė Danielis Hadadas, „Infobae“ steigėjas, apie tą konklavos dieną, kai jo tautietis ir Buenos Airių arkivyskupas buvo išrinktas popiežiumi.

Pasak Pranciškaus, jis tądien iš tiesų nenutuokė, kas atsitiks. Ryte buvo visai ramus, o vidudienį ėjo pietauti. Einant vienas kitas žmogus neįprastai juokavo su juo. Valgymo salėje keli ganytojai iš centrinės Europos uždavė klausimą apie Lotynų Ameriką. Išeinant iš valgomojo, prisiartino vienas kardinolas ir paklausė, ar tiesa, kad jam išoperuotas plautis. Dešiniojo plaučio viršutinė dalis 1957 metais, patikslino tuo metu kardinolas J. Bergoglio. „Ak, tie paskutinės minutės manevrai“, – tarstelėjo apsisukdamas kardinolas. Tą akimirka, pasak Pranciškaus, jam staiga tapo aišku – vyksta kampanija už ir prieš. Galvodamas apie tą dieną Pranciškus prisiminė dar vieną iškalbingą momentą iš pasąmonės, kurios negali šiaip suvaldyti, srities. Prieš lemtingąjį popietinį balsavimą Siksto koplyčioje jis susitiko su kardinolu Gianfranco Ravasi ir pradėjo kalbėtis apie biblines Išminties knygas, apie kurias kardinolas G. Ravasi buvo rašęs ir kurias popiežius Pranciškus buvo naudojęs savo paskaitose. Jie kalbėjosi tol, kol išgirdo kažką garsiai klausiant: „Ar ketinate įeiti? Jau uždarau duris!“. Nesąmoningai nesinorėjo įeiti.

Pasak Pranciškaus, jis nori su pagarba prisiminti kardinolą Klaudijų Hummesą, kuris per pirmąjį tos dienos balsavimą, kai pradėjo ryškėti tendencijos, pasakė: „Nebijok, taip veikia Šventoji Dvasia“, o kai jau buvo išrinktas dviem trečdaliais balsų antrajame dienos balsavime, visiems dar plojant, apkabino ir ištarė: „Nepamiršk vargšų“. Kalbant apie vargšus, kas pirmiausia ateina į galvą? Šv. Pranciškus. Kai kardinolas Re paklausė apie naują vardą, atsakymas buvo aiškus – „Pranciškus“. Kardinolas K. Hummesas, miręs keletą mėnesių po konklavos, buvo didelis draugas ir didis žmogus, tylus, bet mokėjęs vesti pirmyn, sakė popiežius. Kaip pontifikas jaučiąsis dabar? Nepaisant sunkių momentų ar problemų, laimingas ir viduje ramus, patvirtino Pranciškus.   

Homoseksualūs asmenys

Popiežius atsakė į keletą klausimų, susijusių su plačiai aptarinėtomis ir tebeaptariamomis temomis – apie homoseksualius asmenis, apie antroje santuokoje gyvenančius katalikus, apie siūlymus pergalvoti kunigų celibato reikalingumą.

Apie homoseksualius asmenis, priminė popiežius, jis viešai kalbėjo tris kartus. Pakeliui iš Brazilijos: „Jei asmuo su homoseksualia pakraipa yra sąžiningas ir ieško Dievo, kas aš, kad jį teisčiau?“; pakeliui iš Airijos: „Prašau, kad tėvai, kurie turi sūnų ar dukterį su homoseksualia pakraipa, neišvarytų juos bausdami iš namų. Lydėtų juos“; interviu „Associated Press“ – homoseksualumo kriminalizavimas yra rimta problema. Yra apie 30 valstybių, kurios vienu ar kitu būdu jį kriminalizuoja, ir kone dešimt, kurios baudžia net mirties bausme.

Mums atsako Jėzus: kiekvieną. Kai pakviesti svečiai nenorėjo ateiti į puotą, šeimininkas liepė eiti į kryžkelę ir pakviesti visus: gerus, blogus, senus, jaunus. Kiekvieną. Bažnyčia yra kiekvienam ir kiekvienas atsistoja prieš Dievą pagal turimas jėgas. Bažnyčia yra nusidėjėlių Bažnyčia, mes visi esame nusidėjėliai. Kas aš, kartojo popiežius, kad teisčiau geros valios žmogų? Jei jis panašus į tuos, kurie pavaldūs velniui, tada galima šiek tiek gintis. Tačiau turime matyti Evangelijos esmę: Jėzus kviečia kiekvieną ir kiekvienas kuria santykį su Dievu, kaip gali, kaip nori. Kartais negali ir nenori, bet Viešpats laukia.     

Daug pirmųjų santuokų negalioja

Yra žmonių, kuriems pirma santuoka nenusisekė, tačiau kurie yra iš tiesų yra laimingi antroje, galbūt turi vaikų, leidžia juos į katalikišką mokyklą ar universitetą, bet nežino, ar gali priimti Komuniją, pastebėjo „Infobae“ steigėjas.

Negalima žmogiškos situacijos redukuoti vien į normą. Popiežius Benediktas, didis teologas, tris kartus yra pasakęs, kad daug bažnyčioje sudarytų santuokų negalioja dėl tikėjimo trūkumo, dėl sąmoningumo trūkumo, priminė Pranciškus. Kartais į bažnytinę santuoką einama tarsi į priėmimą. Kartais nesuprantama, ką reiškia „visam laikui“. Viena išmintinga moteris pastebėjo, kad kunigystei rengiamasi šešis septynis metus, o santuokai, kuri sudaroma visam gyvenimui, skiriami keturi parengiamieji susitikimai. Todėl reikia kalbėti apie pasirengimo santuokai katechumenatą ir tęsti jį keletą pirmųjų santuokos metų. Pasak popiežiaus, nenorėdamas pažeisti Komunijos disciplinos, jis duoda tokį patarimą: jei išsiskyrę asmenys jaučia, kad jų santuoka negaliojo, bet negali to įrodyti, tegu eina pas vyskupą, jam išdėsto savo situaciją ir vyskupas savo sąžinėje priims sprendimą.    

Celibatas nėra amžina nuostata

Atsakydamas į klausimą apie celibatą, popiežius patvirtino, kad nėra prieštaravimo tarp kunigystės ir santuokos. Juk rytų apeigų Bažnyčiose daugelis yra vedę, prieš šventimus renkasi tuoktis ar laikytis celibato: ir Romos kurijoje yra toks kunigas su žmona ir sūnumi. Tad celibatas nėra visam laikui ta pačia prasme, kokie yra kunigystės šventimai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo palieka kunigystę. Celibatas yra Bažnyčios Vakaruose disciplina, šiuo metu galiojanti norma. Tačiau, pasak popiežiaus, jis nežino, ar ši nuostata bus kokiu nors būdu keičiama, o taip pat abejojo, kad galimybė tuoktis lemtų kunigystės pasirinkimą.     

Moterys Vatikane

Pasak popiežiaus, jis taip pat įsitikinęs, jog būtina, kad Vatikane dirbtų daugiau moterų. Vatikane mačizmo daug, nors niekas už tai nėra atsakingas, tai kultūros dalykas. Bet mačizmas yra blogai, o, jei kunigas nemoka dirbti su moterimis, – jam kažko trūksta, jis nėra subrendęs. Pasak popiežiaus, jis įtraukė daugiau moterų į vienos ar kitos institucijos sudėtį ir mato, kad reikalai dabar tvarkomi geriau. Popiežius prisiminė vieną epizodą – labai aukštas valstybines pareigas ėjusi moteris išsprendė vieną labai sudėtingą problemą, kurios niekas nesugebėjo išspręsti, ir jis paklausė, kaip jai tai pavyko, o ji patylėjusi atsakė: „Taip, kaip darome mes, mamos“. Pasak Pranciškaus, jis nežino, ką tiksliai ji turėjo galvoje, tačiau žino, kad moterys gali išspręsti problemas kitaip, kad turi kitokią metodiką, kitą laiko ir kantrybės pojūtį, nei vyrai. Tai nesumenkina vyrų, bet rodo, kad jie vienas kitą turi papildyti. 

Karas Ukrainoje ir kitur

Sunku įsivaizduoti interviu, aplenkiantį karo Ukrainoje temą – apie tai klausė ir „Infobae“. Popiežius, priminęs įvairius žingsnius, kuriuos padarė karo pradžioje ir vėliau, pažymėjo, jog tęsia darbą dėl taikos, kaip ir daugelis kitų, užsimindamas apie Indijos vadovą Narendra Modi ar vieną Izraelio grupę. Karas Ukrainoje vyksta šalia mūsų, bet, pabrėžė Šventasis Tėvas, neturime pamiršti kitų nuo karų kenčiančių kraštų – Mianmaro, Jemeno, Ruandos, Kongo. Neturime pamiršti praėjusių karų aukų, sakė Pranciškus, prisiminęs II Pasaulinio karo metu žuvusių tūkstančių jaunų amerikiečių vaikinų kapus netoli Romos, kuriuos kartą aplankė.   

Popiežiaus kasdienybėje televizoriui vietos nėra

„Infobae“ taip pat teiravosi apie popiežiaus Pranciškaus dienos rutiną, įskaitant išmaniųjų prietaisų naudojimą ir televizoriaus žiūrėjimą.

Pasak Pranciškaus, jo nakties poilsis trunka šešias valandas, nuo 10 vakaro iki ketvirtos ryto, dar reikia pridėti pusvalandį popietinio miego. Apie penktą ryto popiežius meldžiasi asmeniškai, o 6 ryto paprastai aukoja Mišias koplyčioje, padedamas vieno ar kito kunigo. Televizoriaus, patvirtino popiežius, jis nusprendė atsisakyti nuo 1990 metų liepos 15 d., kai jį žiūrėdamas su bendruomene pajuto, kad tai nenaudinga jo širdžiai. Tai nebuvo kažkokie nuodėmingi dalykai, bet kažkas, kas, pasak Pranciškaus, silpnino jo širdį. Išimtį jis padaro tik retais, išskirtiniais atvejais, pažymėjo Šventasis Tėvas. Popiežius prisipažino, kad nesinaudoja ir mobiliuoju ar išmaniuoju telefonu. Žinoma, jo padėjėjai, sekretoriai naudojasi, jie jį taip pat informuoja apie įvairius dalykus, susijusius su socialiniais tinklais. Pranciškus daug rašo ranka – taip pat ir tekstus, kurie vėliau išsiunčiami elektroniniu paštu. Buenos Airėse naudojo rašomąją mašinėlę, įsigytą studijų laikais Vokietijoje, tačiau ji ten ir liko. Bet, patikslino popiežius, jis nenori pasakyti, kad taip geriau, – tai labiau jo paties riba ar, galima pasakyti, nesugebėjimas.

Per kone 50 minučių pokalbį aptartos ir kitos temos – laisvos rinkos ir kapitalizmo vertinimas: savaime tai nėra blogis, jei tik paiso asmens pirmumo, pažymėjo popiežius. Taip pat kalbėta apie popiežiaus vizitą Argentinoje, sunkias situacijas Venesueloje ir Nikaragvoje, kur valdžia itin šiurkščiai spaudžia Katalikų Bažnyčia, apie narkotikų kartelius, kurių įtaka pasiekia ir valstybes, tuo tarpu asmenys save griauna vartodami narkotikus. Kaip visada atsisveikindamas popiežius paprašė maldos už jį – už, o ne prieš, juokdamasis pabrėžė Pranciškus. (RK / Vatican News)