Popiežius draudikams: padedate užtikrinti asmens vertę
Žinome, pasak popiežiaus, kad taip yra ne visada, neretai neatsispiriama pagundai nelaimingų atsitikimų naštą užkrauti ant šeimų pečių. Nėra pasiekta ir derama moterų apsauga darbo vietose. O tai, kad moterys bijo pastoti, nes gali būti atleistos iš darbo, liudija ir apie didesnę socialinio saugumo problemą, susijusią su išmetimo kultūra: esi vertas tiek, kiek gamini. Jei nieko negamini, gali būti išmestas, išstumtas į užribį. Tokia logika yra baisoka, nes asmenį vertina tik ekonominės veiklos ir naudos perspektyvoje, nepaiso jo orumo. Asmenų apsaugos formos, įskaitant draudimą, gina visuomenę nuo išmetimo kultūros. Su tokiu mentalitetu reikia kovoti ir prisiminti, kad žmogaus vertė neįkainojama ir turi būti vertybių hierarchijos viršuje. Dažnai siekiama bet kokiomis priemonėmis sutaupyti mažinant darbo kaštus, įskaitant saugumo priemones, tarsi asmenų sveikata galėtų būti iškeista į didesnį pelną. Be to, išmetimo kultūra visada kaltina aukas, visada atranda pasiteisinimų.
Kai nusmunka, taip pat dėl saugumo normų nepaisymo, asmens vertė darbe, taip pat kenčia demokratija ir socialiniai ryšiai. Deja, dažnai sveikatos vertė iš tiesų suvokiama tik tada, kai jos netenkama. Šiuo požiūriu vertingas ir nuotolinis darbas, kuris vis dėlto neturi izoliuoti asmenų ir atimti buvimo bendruomenės dalimi jausmo.
Kita neigiama tendencija, pasak popiežiaus, yra manymas, jog šeima tik vartoja, o įmonė – tik gamina. Toks padalijimas ir atskyrimas yra pernelyg paprastas, jis stiprina minėtą mentalitetą, kuris asmens vertę matuoja vien pagal asmens produkciją, matuojamą pinigais. Ne visada tai yra įsisąmoninta nuostata. Todėl, pasak popiežiaus, galima sakyti, kad tokios asmenų apsaugos institucijos, kokiai priklauso audiencijos svečiai, praktiškai įgyvendina gerojo samariečio palyginimą: pamatyti, atjausti, pasilenkti, aprišti žaizdas, pasirūpinti. Svarbu, pridūrė Pranciškus, matyti ne vien fizines, bet ir nematomas žaizdas – psichologines, dvasines, kultūrines. Neturime pamiršti, kad tai, kokią vertę priskiriame kitiems, daro įtaką ir mūsų pačių vertės suvokimui. Ir todėl yra svarbu matyti ne skaičius, o asmenis, kurių kiekvienas yra unikalus. Užuojauta nėra kažkas naivaus, bet iš tiesų didi žmogiška savybė, o mūsų didžiausias draudimas – solidarumas ir rūpestis visomis žmogaus dimensijomis. (RK / Vatican News)
