Popiežius: tarp mūsų esantys šventieji daro gyvenimą žmoniškesnį
Popiežius priminė, kad šv. Juozapo vardu pavadinta vienuolija gimė Turino mieste 1873 m. kovo 19-ąją – šv. Juozapo liturginės šventės dieną. Taip gimė tikrovė, kuri per pastaruosius pusantro šimto metų nuveikė daug darbų, išugdė daug brandžių žmonių, o svarbiausia – įdėjo daug meilės. Popiežius paminėjo ir savo laišką, parašytą pernai, kai vienuolija rengėsi minėti savo įkūrimo jubiliejinius metus. Tame laiške, adresuotame vienuolijos vyresniajam, popiežius linkėjo toliau vykdyti savo steigėjo šv. kun. Leonardo Murialdo, pradėtą darbą, atsižvelgiant į kintančius poreikius ir į juos atsiliepiant Šventosios Dvasios įkvėptu kūrybingumu.
Dabar, atnaujindamas savo kvietimą, popiežius pabrėžė tris aspektus, kurie yra svarbūs Šv. Juozapo kongregacijos gyvenimui ir apaštalavimui – tai Dievo meilės pirmumas, dėmesys besikeičiančiam pasauliui ir švelnios tėviškos meilės liudijimas. Popiežius pastebėjo, kad būtent Dievo meilės patirtis, kurią giliai savo gyvenime išgyveno kongregacijos steigėjas šv. Leonardas Murialdo, paskatino jį Dievo meilę kelti ir kaip svarbiausią dalyką savo įkurtos kongregacijos veikloje. Leisti save mylėti Dievui – tai buvo šios vienuolijos steigėjo gyvenimo ir apaštalavimo paslaptis. Kitas svarbus šv. Leonardo bruožas, kurį jis stengėsi perduoti ir savo bendražygiams, – tai atidus žvilgsnis į aplinką, sugebėjimas matyti aplink iškylančius naujus, rimtus ir dažnai paslėptus sunkumus, pasiryžimas nedvejojant juos spręsti. Šitaip Šv. Juozapo kongregacija tapo pranašiško Bažnyčios žodžio skelbėja ekonominių ir valdžios interesų užvaldytame pasaulyje, stengėsi suteikti balsą atstumtiesiems. Galiausiai trečias svarbus šv. Leonardo Murialdo charizmos bruožas – tėviškas švelnumas. „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui, be švelnumo neįmanoma patikti artimui“. Šie jo žodžiai – tai paprasta ir galinga gyvenimo ir apaštalavimo programa.
Galiausiai popiežius priminė ir kun. Leonardo Murialdo vis kartojamą raginimą siekti šventumo. Pasak šio kunigo, šventas žmogus – tai tas, kuris turi toliaregišką žvilgsnį, sugeba gyvenimą daryti žmoniškesnį, perteikia viltį ir pasitikėjimą, dalijasi savo patirtimi, kad Dievas yra meilė. (jm / Vatican News)
