Svarbiausia pontifikato žinia: dalytis gailestingumu, kurį patys esame gavę

A. Tornielli primena programinį pontifikato dokumentą – apaštališkąjį paraginimą Evangelii gaudium, kuriame Pranciškus brėžia viziją Bažnyčios, kuri moka žengti pirmą žingsnį, moka be baimės imtis iniciatyvos, išeiti pasitikti, ieškoti nutolusiųjų, išeiti į pasaulio kryžkeles ir kviesti atstumtuosius; Bažnyčios, kuri gyvena neišsenkančiu troškimu dalytis gailestingumu, kurį skatina jos pačios patirtas Tėvo gailestingumas.

Pranciškus nori, kad krikščionių bendruomenės nebūtų susitelkusios pačios į save, kad suvoktų, jog jos turi atspindėti Viešpaties šviesą, nelaikydamos savęs šviesos šaltiniu. Krikščionių bendruomenės neturi vadovautis rinkodaros dėsniais ir naudoti prozelitiškų  veiklos metodų, turi būti laisvos nuo pesimizmo ir nostalgijos tam, ko jau seniai nėra. Jos turi būti bendruomenės, susidedančios iš nusidėjėlių, kurie sulaukė gailestingumo, ir kurie toliau patirdami begalinį Dievo gailestingumą perduoda jį kitiems. Būtent žodis „gailestingumas“ geriausiai apibendrina Pranciškaus mokymą, gilestingumas kaip pagrindinė Jėzaus žinia Evangelijoje, kaip suvokimas, kad visada esame mylimi ir po kiekvieno nuopuolio galime vėl pakilti.

Gailestingumas turi būti ir svarbiausia šiais lakias vykdomos evangelizavimo misijos žinia. „Evangelizuojanti bendruomenė, – skaitome Evangelii gaudium, – įsitraukia į kasdienį gyvenimą, mažina atstumus, moka nusižeminti, priima žmogų tokį, koks ji yra, padėdama kenčiantiesiems prisiliečia prie Kristaus žaizdų.“ Tokia bendruomenė yra visada pasirengusi priimti, išklausyti, palydėti, atsiklaupti ant kelių ir nuplauti žmogui kojas, kaip Kristus savo mokiniams; kantri bendruomenė, kuriai nereikia ieškoti priešų, kad įrodytų savo principingumą, kuri rūpinasi kviečiais, neidama iš proto dėl tarp kviečių augančių raugių. (jm / Vatican News)