Paskutinės vakarienės Mišios nepilnamečių kalėjime
Popiežius Pranciškus jau antrą kartą aukojo Paskutinės vakarienės Mišias šiame kalėjime. Pirmą kartą jis čia lankėsi pirmųjų savo pontifikato metų Didįjį ketvirtadienį – 2013 m. kovo 28 d. Tą kartą jis įvedė naują paprotį, kad Didžiojo ketvirtadienio Paskutinės vakarienės Mišios aukojamos ne Vatikano bazilikoje ar popiežiaus katedroje – Laterano bazilikoje, kaip buvo iki tol, bet kurioje nors nedidelėje visuomenės paribių bendruomenėje. Po 2013 m. Paskutinės vakarienės Mišių, aukotų nepilnamečių kalėjime, kitais pontifikato metais aukoti Paskutinės vakarienė Mišių Pranciškus vyko į ligonines, kalėjimus, migrantų registravimo centrą. Per pandemiją šis paprotys buvo nutrūkęs. Pernai Didžiojo ketvirtadienio Mišios buvo aukojamos kalėjime netoli Romos, o šiemet Pranciškus sugrįžo į prieš 10 metų lankytus Casal del Marmo nepilnamečių pataisos namus.
Nors šis kalėjimas turi nepilnamečių pataisos namų statusą, tačiau bausmes jame atlieka ne tik nepilnamečiai, bet ir jaunuoliai iki 25 metų amžiaus. Šiuo metu kalinamų jaunuolių – merginų ir vaikinų – yra apie penkiasdešimt. Tai jauni italai, arabai, afrikiečiai, romai, dažniausiai nuteisti už vagystes ar narkotikų platinimą. Keli į šiuos namus pateko ir dėl sunkių nusikaltimų – žmogžudystės ar pasikėsinimo nužudyti. Kaip Vatikano radijui prieš popiežiaus vizitą pasakojo kalėjimo kapelionas kun. Nicolò Ceccolini, čia kalinami jaunuoliai dažnai nėra turėję artimo ryšio su tikinčiųjų bendruomene arba yra tiesiog netikintys. Tačiau yra ir tokių, kurie save laiko katalikais ar ortodoksais, o penkiolika jaunuolių išpažįsta islamą. Pastariesiems šiuo metu yra ramadano mėnuo. Kapelionas pridūrė, kad Casal del Marmo pataisos namų bendruomenė – tai ir kalėjimo policijos pareigūnai, ugdytojai, mokytojai, psichologai, gydytojai. „Mums visiems didžiulis džiaugsmas, kad popiežius po dešimties metų vėl sugrįžta į Casal del Marmo, – sakė kapelionas. – Popiežiaus asmenyje mus lanko Kristus, skatinantis pradėti iš naujo, gydyti nusikalstamumo suluošintus gyvenimus.“
Casal del Marmo namų bendruomenė – bausmes atliekantys jaunuoliai, policininkai, ugdytojai, taip pat savanoriai, tarnaujantys šiuose pataisos namuose – laukė popiežiaus koplyčioje. Po Mišių Žodžio liturgijos, prieš kojų plovimo apeigas, popiežius keliais sakiniais paaiškino, ką reiškia šis Paskutinės vakarienės liturgijos elementas.
Visų pirma popiežius sakė, kad Jėzaus laikais buvo įprasta nusiplauti kojas įžengus į namus, tačiau kojas savo šeimininkams arba jų svečiams plaudavo vergai. Galime įsivaizduoti mokinių nustebimą, kai Jėzus panoro daryti tai, kas buvo vergo darbas. Šitaip Jėzus norėjo padėti savo mokiniams suprasti tai, kas turėjo įvyki tiktą dieną – Jėzaus bus nukryžiuotas, mirs vergo mirtimi, kad nuplautų mūsų nuodėmes. Jėzus plauna kojas mums visiems, sakė Pranciškus. Jėzaus negąsdina mūsų nuodėmės, nes jis jau už jas sumokėjo. Jis nori mus palydėti, nori mums padėti. „Ir aš, – sakė popiežius, – nuplausiu jums kojas. Tai nėra folkloras. Šį gestą supraskite, kaip ženklą, kokie mes visi turime būti. Kai jums plausiu kojas, jūs pagalvokite: Jėzus man nuplovė kojas, Jėzus mane išganė. Dabar aš esu patekęs į bėdą, tačiau ji praeis, Viešpats yra su manimi ir jis manęs niekada nepaliks.“ (jm / Vatican News)
