Popiežiaus interviu lėktuve: „Ir dabar vykdoma viena misija“

Tačiau visų pirma Šventasis Tėvas atsakė į klausimus apie ką tik pasibaigusią kelionę Vengrijoje. Jis priminė, kad pirmą sykį su vengrais susitiko dar praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį, kai į Argentiną atvyko ne vienas jėzuitas, išvytas iš Vengrijos. Vėliau palaikė ryšius su viena vengrų mokykla netoli Buenos Airių ir vengrų pasauliečių asociacija. „Tai buvo graži patirtis. Man paliko didelį įspūdį jų skausmas dėl to, kad jie tapo pabėgėliais ir negali sugrįžti į namus“, – sakė Pranciškus, minėdamas 1956 metų įvykius.

Kokia kalba jis kalbėjo su vengrais? „Vengrų kalba už Vengrijos ribų nevartojama. Tik rojuje, nes sakoma, kad ją išmokti užtrunka amžinybę“, – juokėsi Pranciškus, o surimtėjęs patikslino, kad vokiečių arba anglų kalbomis.

Vengrijoje popiežius kalbėjo, priminė kitas žurnalistas, apie tai, kad reikia atverti vargšams ir migrantams mūsų egoizmo uždarytas duris. Ar susitikime su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu popiežius prašė vėl atidaryti vadinamąjį Balkanų kelią? Popiežius taip pat susitiko su ortodoksų metropolitu Hilarionu (buvusiu Maskvos patriarchato išorinių ryšių atsakinguoju, šiuo metu reziduojančiu Budapešte – red.). Ar metropolitas ir Vengrijos premjeras gali tapti kanalais pasiekti Maskvą, pagreitinti taikos Ukrainoje procesą, sudaryti sąlygas susitikti su Putinu?

Pasak popiežiaus, kaip jis nuolatos kartoja, jis mano, jog taikai visada reikia atidaryti kanalus, nes ji nepasiekiama jų uždarymu. Bet tai nėra lengva. Apie tai jis kalbėjosi ir su V. Orbanu. Migracijos klausimas, tęsė popiežius, turi tapti visos Europos klausimu. Šiuo metu labiausiai kenčia penkios Viduržemio jūros šalys: Kipras, Graikija, Malta, Italija ir Ispanija. Jei Europa nespręs šios problemos, jei nebus teisingo migrantų perskirstymo, visa našta liks minėtoms šalims. „Manau, kad Europa turi parodyti, kad yra Europos Sąjunga ir šiuo klausimu“, – sakė popiežius. Migracijos problema yra susijusi su gimstamumo problema. Yra šalių – Italija, Ispanija – kur nebegimsta vaikų. Apie tai, priminė Pranciškus, jis kalbėjo šeimų suvažiavime ir mato, kad įvairios vyriausybės apie tai jau pradėjo kalbėti. Italijoje vidutinis amžius siekia 46 metus, Ispanijoje – dar daugiau, ištuštėjo gyvenvietės. Šalims su mažu gimstamumu gali padėti gerai parengta migracijos programa – modeliu gali būti Švedija diktatūrų Lotynų Amerikos laikotarpiu.

Kalbėdamas apie Hilarioną – galima priminti, kad šeštadienį įvyko dvidešimties minučių jo ir popiežiaus privatus susitikimas – metropolitas taip pat buvo tarp popiežiaus vadovautų Mišių dalyvių – Pranciškus, užsimindamas apie ankstesnius susitikimus Vatikane, pasakė, kad jį gerbia, kad jų santykis yra geras, kad tai žmogus, su kuriuo galima kalbėtis. Tokius santykius, ištiestą ranką būtina išlaikyti ir dėl ekumenizmo, neapsiriboti „man patinka, man nepatinka“. Su patriarchu Kirilu nuo karo Ukrainoje pradžios, priminė popiežius, jis kalbėjo tik kartą, nuotoliniu būdu. Kiti ryšiai palaikomi per metropolitą Antonijų, pakeitusiu Hilarioną (Santykių su išore pareigoms – red.) Praėjusių metų vasarą buvo numatytas susitikimas su patriarchu Kirilu Jeruzalėje, bet dėl karo jis buvo nukeltas. Kalbant apie santykius su rusais, popiežius paminėjo netrukus, po septynerių metų tarnybos, išvyksiantį Rusijos ambasadorių prie Šventojo Sosto, rimtą ir išsilavinusį žmogų. Santykis su juo taip pat buvo geras. Ryšiai su Rusija buvo palaikomi per jį. Pasak popiežiaus, kelionės Vengrijoje metu jis kalbėjo apie taiką, tai visiems rūpimas klausimas, ir jis esąs pasirengęs daryti, ką galįs.

„Esu pasirengęs padaryti viską, ko reikia. Ir dabar vykdoma viena misija, bet ji dar negali būti paviešinta. Pažiūrėsime, kaip seksis... Kai taps vieša, pasakysiu“, – pridūrė popiežius.

Žurnalistė iš Portugalijos pasiteiravo, ar popiežius rengiasi ir turi jėgų Pasaulinėms jaunimo dienoms Lisabonoje, ypač po to, kai nelauktai atsidūrė ligoninėje. Ir ar reikėtų laukti renginio su jaunuoliu ukrainiečiu ir jaunuoliu rusu, kuris būtų ženklas jaunajai kartai?

Pasak popiežiaus, jis pasiryžęs vykti į Lisaboną. Trumpai apžvelgęs staigios ligos eigą, kuri prieš Velykas privertė jį kelias dienas praleisti Romos ligoninėje, popiežius pasakė, kad jo organizmas gerai reagavo į gydymą. Dieną prieš išvykdamas į Vengriją, jis susitiko su Lisabonos augziliaru ir PJD 2023 pirmininku Américo Aguiaru, priminė Pranciškus.

„Aš ten vyksiu, vyksiu. Tikiuosi, kad man pavyks“, – sakė popiežius, prisipažinęs, kad, kaip visi mato, dabar jis jaučiasi kitaip nei prieš dvejus metus, turįs pasiremti lazda. Po to laukia kelionė į Marselį, į Mongoliją ir dar kai kur.

O susitikimas su jaunais žmonėmis iš Rusijos ir Ukrainos? Popiežius atsakė, kad vyskupas Américo jam pasakojo, kad „yra kažką sumanęs, kažką rengia“.

Kitas klausimas priminė neseną ir plačiai nuskambėjusį, ne vien ekumeninėje terpėje, Vatikano Muziejų žingsnį – Graikijai buvo sugrąžinti trys Parteono skulptūrų fragmentai. Ir kiti Vakarų muziejai kalba apie kolonijinio laikotarpio artefaktų sugrąžinimą kaip teisingumo aktą. Ar popiežius remia naujus sugrąžinimus? Kanados indėnų tautos ir grupės paprašė daiktų iš Vatikano kolekcijų sugrąžinimo, kaip patirtos žalos kolonijiniu laikotarpiu atitaisymo.

Pasak Pranciškaus, tai, kas pavogta, turi būti sugrąžinta, tai septintasis Dievo įsakymas. Dėl karų ir kolonizacijos iš kitų buvo paimta daug dalykų. Kita vertus, kiekvienas atvejis turi būti įvertintas atskirai. Kartais sugrąžinti neįmanoma, nėra politinės, realios ir konkrečios galimybės. Tačiau, jei galima, – geriau sugrąžinti, tai bus gerai visiems, nereikia įprasti laikyti rankos kito kišenėje. Kalbant apie Kanadą, buvo susitarta dėl sugrąžinimo. Kažką daro ir JAV jėzuitai, pridūrė popiežius. 

Paskutiniu klausimu buvo primintas taip pat prieš pat kelionę į Vengriją įvykęs popiežiaus Pranciškaus ir Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio susitikimas, kurio metu Vatikano paprašyta padėti susigrąžinti jėga į Rusiją išvežtus vaikus. Ar apie tai galvojama?  

„Šventasis Sostas tarpininkavo, per ambasadą, kai kuriose apsikeitimo kaliniais situacijose ir viskas vyko sklandžiai. Manau, kad taip pat gali būti ir šį kartą“, – atsakė Pranciškus. Šventasis Sostas pasiryžęs padėti. Tai daryti yra geras ir teisingas dalykas, ir visų pirma žmogiškas dalykas.

„Pirmiau už karo grobį ar karo deportaciją tai žmogiškumo problema. Visi žmogiški veiksmai padeda, o žiaurumo veiksmai – ne. Turime padaryti viską, kas žmogiškai įmanoma“, – sakė popiežius. Jis taip pat kalbėjo apie moteris ukrainietes – daugybę moterų su vaikais, kurios atvyko į Italiją, Ispaniją, Lenkiją, Vengriją. Jų vyrai kovoja arba žuvo kare. Tiesa, kad šiuo metu yra entuziazmo joms padėti.

Svarbu jo neprarasti, nes tuo atveju jos liktų be apsaugos ir rizikuotų pakliūti į maitvanagių nagus, kurie visada suka aplink ratus to laukdami. „Stenkimės neprarasti šio pagalbos pabėgėliams dėmesio. Visi tai darykime. Ačiū“, – sakė Pranciškus. (RK / Vatican News)