Popiežiaus iškilmingų įžadų jubiliejus
Gyvenimas Jėzaus Draugijoje nebuvo pirmasis pasirinkimas popiežiaus Pranciškaus dvasinio pašaukimo kelyje. Jaunas chemijos laboratorijos technikas, aštuoniolikos metų J. M. Bergoglio po patirtos atsivertimo malonės įstojo į Buenos Airių arkivyskupijos kunigų seminariją, tačiau po kurio laiko panoro tapti jėzuitu.
Popiežius 1958 m. įstojo į Jėzaus Draugiją būdamas 21 metų, tačiau galutinai draugijos nariu tapo davęs iškilminguosius paskutiniuosius įžadus 1973 m., kurie duodami tik po labai ilgo formacijos laikotarpio. Kaip žinia, vienuoliai paprastai duota tris pamatinius neturto, skaistumo ir klusnumo įžadus. Pašvęstųjų pasaulyje Jėzaus Draugija sudaro išimtį: jos vienuoliai, be minėtųjų trijų, duodą taip pat ketvirtąjį – paklusnumo popiežiui įžadą.
1969 m. J. M. Bergoglio buvo įšventintas Jėzaus Draugijos kunigu. 1973 m. balandžio 22 d. davė iškilminguosius paskutiniuosius įžadus ir tų pačių metų liepos 31 d. buvo išrinktas Argentinos jėzuitų provincijolu, šias pareigas ėjo šešerius metus iki 1979 m.
Balandžio 22-oji Šv. Ignaco Lojolos sekėjams yra neatsitiktinė data iškilmingiesiems įžadams. Būtent Jėzaus Draugijos steigėjas Ignacas, išrinktas pirmuoju vyresniuoju – generaliniu prepozitu – 1541 m. balandžio 22 d. Velykų savaitės penktadienį, kartu su bendraminčiais Švč. M. Marijos koplyčioje Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje Romoje davė iškilmingus įžadus. Tai įvyko netrukus po to, kai 1540 m. popiežius Paulius III bule Regimini militantis Ecclesiae pripažino Jėzaus Draugiją kaip naują Bažnyčios ordiną. (SAK / Vatican News)
