Popiežiaus susitikimas su jaunimu: „Kas drįsta, laimi!“
Mokinys Bertolanas pasakojo, kad ilgą laiką jam nerūpėjo sekmadienio pamokslai apie Dievą debesyse, palyginus su kasdieniais rūpesčiais, ir buvo nejauku kalbėti apie tikėjimą, kol nesutiko vienos jaunimo grupelės, kuri, nepaisant visų pokštų, parodė, ką reiškia rimtas žvilgsnis į Dievą ir Jėzų – ne pasakų veikėjus, ne superherojus, bet kažką nepalyginamai daugiau. „Po daug metų, pilnų mažų, bet atkaklių žingsnių, ne be pakilimų ir nuosmukių, galiu paliudyti: Dievas egzistuoja ir yra su manimi“, – sakė vaikinas. Dievas myli visus, visų gyvenimai yra prasmingi.
Kristus yra įsikūnijęs Dievas, gyvasis Dievas, kuris prisiartina. Jis yra geriausias iš draugų, geriausias iš brolių ir labai gerai moka užduoti klausimus. Jis yra mokytojas, kuris prieš atsakydamas klausia, pažymėjo Pranciškus. O tada jautriai pataiso, atleidžia, išgydo širdis. Viešpats nori, kad pasiektume didelių dalykų. „Jis nenori, kad būtume tingūs ir susmukę ant sofos, nenori, kad būtume tylūs ir drovūs, jis nori, kad būtume guvūs, aktyvūs, veiklūs. Jis niekada nenuvertina mūsų lūkesčių, o, priešingai, – pakelia mūsų norų kartelę“, – kalbėjo Pranciškus. „Kas drįsta, laimi“ – populiarų vengrų posakį paminėjo Pranciškus. Kad laimėtume, krikščioniškame gyvenime, kaip ir sporte, galioja dvi svarbios taisyklės: pirma, siekti kuo daugiau. Neapsiriboti minimumu. Neapsiriboti išmaniuoju telefonu, nors daug kas taip gyvena. Investuoti į savo talentus. Jauti, kad kažkur gali padaryti daug gero? Sukurti didelę šeimą? Padėti kažkam? Jauti, kaip gražu mylėti Dievą? Investuok nieko nebijodamas į tai! Antra taisyklė – nuolatos treniruotis. Kaip? Kreipkis į geriausią trenerį – Jėzų. Jis išklausys ir pamokys, kas geriausia. Taip pat primins, kad visada esame komandos dalis ir mums reikia bendrų patirčių. „Pavyzdžiui, Pasaulio jaunimo dienose naudojuosi proga pakviesti jus į būsimas, kurios vyks Portugalijoje, Lisabonoje, rugpjūčio pradžioje“, – pridūrė popiežius.
Universiteto studentė Krisztina trumpai pristatė savo studijas katalikiškame universitete, kuriame gali praktikuoti tikėjimą, dalintis ir maitinti jį liturginiu bei intelektualiniu gyvenimu, atrasti vidinės tylos momentų. Yra ir nuovargio, sunkumo, vienatvės, nesibaigiančių užduočių ir kasdienio triukšmo. Bet žino, kad Viešpats sako: „Nebijok, tikėk!“ (žr. Mk 5, 36).
Pasak popiežiaus, tyla galbūt yra vienas iš dalykų, kurio labai trūksta šiandienos jauniems žmonėms. „Norėčiau jums pasakyti: nebijokite eiti prieš srovę, kasdien raskite tylos laiką sustoti ir pasimelsti. Šiandien jums sakoma, kad turite būti greiti, efektyvūs, praktiškai tobuli, kaip automobiliai! Bet tada dažnai baigiasi benzinas ir nežinome, ką daryti. Svarbu žinoti, kad reikia sustoti ir užsipilti degalų, pasipildyti baterijas“, – sakė popiežius, patikslindamas, jog tyla nėra murkdymasis savo melancholijoje ir liūdesyje. Tai metas kreiptis į Dievą ir patikėti jam kokią situaciją, perskaityti Evangelijos puslapį, pamatyti aplink esantį grožį, padėkoti. Verta pakartoti – tyla ne tam, kad prie ekranų panirtume į virtualumą, o tam, kad pažvelgtume į realų gyvenimą.
Popiežius padėkojo ir už Doros liudijimą. Pasak jaunos merginos, ji buvo išugdyta pagal krikščioniškos moralės vertybes, tačiau be Dievo. Nors gyveno, rodos, idealiomis sąlygomis, sielai kažko trūko. 2021 metais, per vieną krikščionišką renginį, atsivėrė širdies durys ir ji pirmą kartą pajuto, kad Dievas yra su ja. Tapo bendruomenės nare, užmezgė gražias draugystes, patyrė stebuklų ir žino, kad dauguma dalykų – dar prieš akis. Tai labai svarbus atradimas, pažymėjo popiežius: Kažkas yra su tavimi ir dėl tavęs, visose situacijose. „Kai meldžiatės, nebijokite atnešti Jėzui viską, kas vyksta jūsų vidiniame pasaulyje: savo jausmus, baimes, problemas, lūkesčius, prisiminimus, viltis. Malda yra dialogas ir gyvenimas“, – pasakė popiežius.
Jėzuitų gimnazijos auklėtinis Todoras, graikų katalikų kunigo sūnus, pasakojo apie tai, kad krašto istorijos ir jo kankinių pažinimas padarė didelę įtaką jo tikėjimui, o taip pat kelia klausimų apie dabartį. Daug kas yra abejingi tikėjimui ir dvasios dalykams, nes gyvena taikiai ir saugiai, nors pakanka pažvelgti šiek tiek toliau ir pamatysime karą. Pasak jaunuolio, jis norėtų padrąsinti savo bendraamžių misijos ir savo indėlio svarbos jausmą.
Todoro vardas, priminė popiežius Pranciškus, yra kilęs iš didžio tikėjimo išpažinėjo Teodoro, kviečiančio atsikratyti drungnumo. „Štai kvietimas: imti gyvenimą į savo rankas ir padėti pasauliui gyventi taikoje. Paklauskime kiekvienas savęs: ką aš darau dėl kitų, dėl Bažnyčios, dėl visuomenės? Gyvenu galvodamas tik apie savo gerovę, ar dėl ko nors nesavanaudiškai aukojuosi? Paklauskime savęs apie dovanojimą veltui ir gebėjimą mylėti pagal Jėzų – tarnauti“.
Susitikimo pabaigoje popiežius sakė: „Štai kur veda tikėjimas: į laisvę ir entuziazmą duoti, įveikti baimes, rizikuoti! Draugai, kiekvienas iš jūsų brangus Jėzui, taip pat ir man! Atminkite, kad niekas negali užimti jūsų vietos Bažnyčios ir pasaulio istorijoje: niekas negali padaryti to, ką galite padaryti tik jūs. Tad padėkime vieni kitiems tikėti, kad esame mylimi ir brangūs, kad esame sukurti dideliems dalykams. Melskimės už tai ir padrąsinkime vieni kitus!“ (RK / Vatican News)
