Popiežius: kartų ryšys užtikrina socialinį saugumą
Socialinės apsaugos tema vis svarbesnė. Atrodo, kad visuomenė iš akių pametė ateities horizontą, domisi tik savimi ir tik šiandiena, nekreipia dėmesio į tai, ką palieka ateities kartoms, savo vaikams ir anūkams, kaip liudija ekologinė krizė ir valstybių skolos. Baisu žinoti, kad tavo anūkai gims jau turėdami skolų, nors dar nesi net sukūręs šeimos. Tvarumas reikalauja, kad neapkrautume jaunų kartų per sunkia ir neišvengiama našta. Kita vertus, socialinė apsauga yra gerovės forma, kuri tarpusavyje susieja įvairias kartas. Pelnyta dirbusiojo pensija gali būti išmokėta ne vien dėl jo paties ilgamečio darbo, bet ir todėl, kad kažkas dabar prie jos prisideda savo veikla ir darbu. Kartų ryšys yra socialinio draudimo veikimo sąlyga. Todėl, žinant apie Italiją kamuojančią demografinę žiemą, visuomenės senėjimą ir apie aukštą vidutinio amžiaus vidurkį, galima suprasti nerimą dėl ateities.
Pažymėjęs, kad ir svetimšaliai, nors ir pilietybės neturintys darbuotojai taip pat ženkliai prisideda prie pensijų sistemos, popiežius pridūrė, jog socialinės apsaugos sistema primena, jog „viskas yra susiję“. Socialinis gyvenimas įmanomas tik dėl solidarių bendruomeninių tinklų. Bendrasis gėris gimsta per kasdienį milijonų ir tarpusavyje susijusių asmenų darbą. Kad socialinė apsauga atitiktų visuomenės gyvenimo iššūkius, jis, pasak popiežiaus Pranciškaus, nori išryškinti tris dalykus.
Visų pirma, turime sakyti „Ne“ nelegaliam, nedeklaruotam darbui. Trumpo laiko perspektyvoje gali pasirodyti, kad jis yra naudingas, bet ilgesnio laiko tarpsnyje jis neleidžia šeimoms teisingai prisidėti prie pensijų sistemos, o po to gauti prie jos prieigą. Nedeklaruotas darbas iškraipo darbo rinką, darbuotojai tampa pažeidžiami ir rizikuoja būti išnaudoti.
Panašiai ir mes turime sakyti „Ne“ neužtikrintoms, trumpalaikėms darbo sąlygoms, ypač tada, kai jos taikomos ne pereinamajam laikotarpiui, o kaip bendra taisyklė, ypatingai jaunų ir vyresnių žmonių atžvilgiu. Tai kuria nepasitikėjimą, jaunus žmones skatina atidėti sprendimus, prisideda prie gimstamumo mažėjimo, apsunkina prieigą prie socialinės apsaugos.
Trečia, turime sakyti „Taip“ ir siekti oraus, kūrybingo, solidaraus darbo. Socialinė apsauga yra būdas prisidėti prie savo ir kitų gerovės. Prieiga prie sveikatos apsaugos sistemos ir dalies ekonominių išteklių skyrimas yra gėrybės, kurios susieja įvairius gyvenimo sezonus.
Ir Biblija, pridūrė popiežius Pranciškus, pateikia gerų ir netikusių socialinių garantijų pavyzdžius. Evangelijos palyginime apie godų žmogų (žr. Lk 12) matome turtuolį, kuris turi pilną sandėlį gėrybių ir mano, kad jam nieko nebetrūksta ir kad yra saugus. O Dievas jam taria: „Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo gyvybės. Kam gi atiteks, ką susikrovei? (Lk 12, 20)“.
Gero rūpesčio pavyzdys gali būti patriarchas Juozapas, kuris, būdamas Egipto valdytoju, kaupia grūdus, kad atsilaikytų prieš negandas. O kai „badas užėjo visuose kraštuose, tik visame Egipte buvo maisto“ (Pr 41, 54). Juozapas pasitiki Dievo apvaizda ir rūpesčiu, bet taip pat moka žvelgti į ateitį ir pasirūpinti jam patikėtais žmonėmis.
„Mums reikia išmintingų politikų, kurie vadovautųsi brolybės kriterijumi ir mokėtų įvertinti kiekvieną laikmetį, nešvaistytų išteklių, kai jų yra, ir nepaliktų ateities kartų dideliuose sunkumuose“, – kalbėjo popiežius, dėkodamas už tarnystę dirbantiesiems, bet taip pat ir bedarbiams, ligoniams, seneliams, netekusiems sveikatos. (RK / Vatican News)
