Popiežius pašvęstiesiems: visada būti atviriems Dvasios vadovavimui
Dalijimasis seserišku ir brolišku gyvenimu, malda ir tarnystė artimui yra pašvęstojo gyvenimo jėga, priminė popiežius. Jis paragino Palaiminimų bendruomenės narius – pašvęstąsias moteris, pašvęstuosius vyrus, moteris ir vyrus pasauliečius, įskaitant sutuoktinius, uoliai ir be baimės tęsti misiją liudyti tikėjimą ir viltį, visada būti atviriems ir nuolankiems Šventosios Dvasios veikimui – būtent Šventoji Dvasia vadovauja Bažnyčios gyvenimui ir jos evangelizavimo pastangoms.
Popiežius kalboje, kurios neskaitė, o įteikė audiencijos dalyviams, išryškino pamatinius bendruomenės charizminius aspektus – Sekminių patirtį ir eschatologinį matmenį, nuo įsikūrimo sudariusius ir toliau sudarančius pagrindą augti ir plėsti gyvenimą Dvasioje, luomų bendrystę ir apaštalavimą.
1973 m. įsteigta Palaiminimų bendruomenė visai neseniai įžengė į naują gyvavimo fazę – po dešimtmetį trukusio bandomojo laikotarpio 2020 m. bendruomenė, jos pačios prašymu, buvo Šventojo Sosto Vienuolijų kongregacijos pertvarkyta į Bažnytinę pašvęstojo gyvenimo šeimą, priklausančią nuo Tulūzos arkivyskupijos.
Palaiminimų bendruomenė, bene pirmoji Bažnyčioje įkurta kaip Bažnytinė pašvęstojo gyvenimo šeima, jungia dvasininkus, vienuoles, vienuolius ir pasauliečius, pasirinkusius celibato gyvenimą, taip pat moteris, vyrus ir sutuoktinius.
Šventojo Sosto Vienuolijų ir pašvęstojo gyvenimo kongregacija, dabar dikasterija, įsteigė naujos rūšies pašvęstųjų institutą, siekdama atsiliepti į kai kurių naujų bendruomenių išsakytą troškimą gyventi pašvęstąjį gyvenimą. Šventojo Sosto vienuolijų kongregacija apibrėžė Bažnytinės pašvęstojo gyvenimo šeimos sąvoką 2000 m. popiežiaus šv. Jono Pauliaus II prašymu. Kanonų teisės kodeksas nemini naujos Bažnytinės šeimos gyvenimo išraiškos, todėl ji gyvuoja Šventojo Sosto vienuolijų dikasterijos priežiūroje. (SAK / Vatican News)
