Popiežius: turime kovoti su naujomis kolonializmo formomis
Kaip primena seminaro organizatoriai, su didžiosiomis jūrinėmis XV–XVI amžių kelionėmis prasidėjusi kolonizavimo epocha formaliai baigėsi XX amžiaus viduryje, kai po dešimtmečių kovos išsilaisvinimo sąjūdžiai pasiekė, kad buvusios kolonijos taptų politiškai nepriklausomomis valstybėmis. Tačiau šiandien akivaizdu, kad tai savaime neužtikrino visapusiško savarankiškumo: įvairios išnaudojimo ir dominavimo formos tebėra stiprios ir gajos. Be to, šiandien suvokiami nauji kolonizavimo aspektai: jei seniau daugiausia dėmesio būdavo skiriama kariniams ar ekonominiams aspektams, šiandien geriau suvokiamos kultūrinės ir psichologinės kolonizacijos traumos, perduodamos iš kartos į kartą.
Pasak popiežiaus Pranciškaus kreipimosi į Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos ir Afrikos bei Lotynų Amerikos teisėjų surengto seminaro dalyvius, kolonializmo istorija yra svarbi dabarties ir ateities skaitymui. Kokios kolonializmo apraiškos gyvos šiandien, kaip jos veikia tautų vystymąsi, gerovę ir sveikatą? Nėra lengva šias apraiškas aptikti ir neutralizuoti, nes beveik nebėra geografiškai kolonizuotų tautų: kolonializmo formos, metodai, savęs pateisinamai mutavo, mimetizavosi, virtualizavosi. Tiesioginių ir karinių užvaldymo formų mažiau, daugėja netiesioginių ir hibridinių.
Popiežius Pranciškus prisiminė savo neseną kelionę Afrikoje ir jos metu aplankytą Kongo Demokratinę Respubliką. Ši šalis nepriklausomybę paskelbė prieš septynias dešimtis metų, tačiau vis dar yra veikiama išorinių veiksnių, kurie kai kam ekonomiškai naudingi pačiame Konge, tačiau labai žalingi bendrai krašto gerovei. Tokių situacijų ar jų variantų galima aptikti įvairiuose pasaulio kraštuose. Ne mažiau svarbus yra dažnai koja kojon su ekonominiu-politiniu dominavimu žengianti ideologinė, viską vienodinanti ir standartizuojanti kolonizacija, kuri slopina tautų ryšį su jų vertybėmis, istorija, religija. Ji netoleruoja skirtumų, orientuojasi vien į dabartį, individualius poreikius ir teises, nepaisydama pareigų silpniausiems ir pažeidžiamiausiems. Nepaisant šimtmečių sunkios, kruvinos patirties, visuotinė tautų bei žmonių išsilaisvinimo, apsisprendimo ir tarpusavio solidarumo idėja nėra realizuota. Kolonializmo formos buvo ištobulintos, pridengiamos istoriniu aiškinimu, kuris teisina dominavimo praktikas tariamai „natūraliais“ pačių kolonizuotųjų trūkumais, samprotauja popiežius Pranciškus.
Tačiau, tęsia jis, turime prisiminti, kad tautose bręsta konkrečios teisingumo ir bendrojo gėrio išraiškos, kurios turi būti gerbiamos. Istorija, ištakos, tradicijos, religijos, viskas kartu yra logikos, nustatančios kas teisinga ir gera, dalis. Jokia politinė, ekonominė ir ideologinė galia neturi teisės vienpusiškai nustatyti, kokia turėtų būti tautos ar socialinės grupės tapatybė. Tautų išnaudojimas ir pajungimas naudojant jėgą, kultūrinius ir politinius svertus yra nusikaltimas, kuris taip pat užkerta kelia taikai. Šiame kontekste itin svarbų vaidmenį turi akademinės disciplinos ir diskusijų forumai, kurie gali veikti dvigubai – kaip išlaisvinimo veiksniai ir kaip pakraščiuose esančių tautų pajungimo ar ideologinio kolonizavimo veiksniai.
Turime kovoti su neokolonializmu. O norint tai daryti, būtina įsigilinti į šį reiškinį, suprasti jį, aptikti mūsų pačių teisinėse institucijose ir atsispirti neigimui, pasak kurio, už kolonialistinės diagnozės teslypi sąmokslo teorijos ir išsigalvojimai. Taikos pasaulyje nebus, jei nebus tikros visų tautų integracijos į politinio atstovavimo sistemas. Negalime įsivaizduoti atstovaujančių organų, kuriuose erdvę užima tik hegemoninė galia. Būtina sistema, kuri reintegruotų čiabuvių tautas ir perkeltas etnines grupes į sprendimų priėmimo erdvę, kuri iš jų buvo atimta.
„Dar kartą prašau atleidimo už kai kurių tikinčiųjų, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjusių prie įvairių tautų politinio ir teritorinio užvaldymo procesų Amerikoje ir Afrikoje, veiksmus. Taip pat prašau atleidimo už bet kokias klaidas ar praleidimus, kurie įvyko ar vyksta dabartiniu metu. Dar kartą patvirtinu savo tvirtą pasiryžimą veikti, kaip sako ir Bažnyčios socialinė doktrina, kad žmoniją kamuojantys neokolonijiniai procesai būtų apgręžti“, – pabrėžė popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
