Anglijoje minima Julijona iš Noridžo. Popiežiaus sveikinimas
Metinių proga popiežius Pranciškus laišku pasveikino Rytų Anglijos vyskupą Peterį Collinsą, o per jį – visus, gegužės 13 d. dalyvavusius ekumeninėse iškilmėse, ir suteikė apaštališkąjį palaiminimą.
Julijona (1342–1416) anglikonams yra šventoji, katalikams – palaimintoji. Liturginis mistikės minėjimas Katalikų Bažnyčioje gegužės 13 d. mena dieną, kai, kaip liudija moteris, išleidusi atsiminimų knygą „Dieviškosios meilės apsireiškimai“, ji regėjo Jėzų Kristų. Tuoj pat po pirmojo regėjimo Julijona išgyveno nepaprastas patirtis. Visų pirma, ji, būdama sunki ligonė, staiga pasveiko, vėliau patyrė kitų mistinių malonių. Pasakojimą apie tai ji sudėjo į knygą, kuri viduramžiais ir vėliau išgarsėjo visoje Europoje.
Jei nūdieną motinos Julijonos dvasinis palikimas gerokai primirštas, retai prisimenamas, jos teologinės įžvalgos apie Dievo meilę tebėra svarios ir svarbios. Popiežius Benediktas XVI kartą vienoje katechezėje apie garsiąsias krikščiones priminė, kad kai kurios mistikės Julijonos įžvalgos įtrauktos į dabartinį Katalikų Bažnyčios katekizmą.
Istorikai sutinka, kad apie celėje prie Noridžo katedros atsiskyrėlišką gyvenimą gyvenusios Julijonos biografijos faktus žinoma tikrai nedaug. Taip ir liko neaišku, ar Julijonos atsiskyrėlišką gyvenimą nulėmė pašaukimas į vienuoliškąjį gyvenimą, ar galbūt artimuosius pražudęs maras. Gal ji priklausė prie Noridžo katedros gyvavusio vienuolyno bendruomenei, o gal buvo paprasta pasaulietė.
Pasak kai kurių tyrinėtojų, iki galo neaišku net ir tai, ar jos vardas buvo Julijona, nes ji pati savo veikale nemini vardo. Spėliojama, kad jai vardas suteiktas vėliau, pagal Noridžo šv. Julijono bažnyčią, prie kurios ji gyveno ir iš kurios anuomet turtingos bibliotekos – Noridžas tada vadintas antruoju svarbiausiu Anglijos miestu po Londono – sėmėsi teologinių žinių.
Popiežius Pranciškus laiške patikino, kad gili mistikės Julijonos iš Noridžo reikšmė krikščionių tradicijai mums kalba bėgant amžiams, yra vis labiau pripažįstama ir minima. Jos motiniška įtaka, nuolankus anonimiškumas ir gilios teologinės įžvalgos laiku visiems primena, kad tikėjimas į mylinčio Dievo apvaizdą ir gyvenimo šventumas per dosnią tarnystę stokojantiesiems yra amžinos tiesos, pabrėžiančios ne tik krikščioniškos mokinystės svarbą, bet ir teisingos, seseriškos ir broliškos visuomenės esmę.
Pranciškus išreiškė viltį, kad motinos Julijonos iš Noridžo gyvenimas padės visam pasauliui geriau suvokti, jog, nepaisant mumyse esančio blogio, „viskas išeis į gera“. Romos vyskupas Pranciškus laiške pridūrė, jog meldžia, kad šie Julijonos iš Noridžo nenykstančios išminties žodžiai galėtų paguosti ir sustiprinti visus, kenčiančius dėl karų, neteisingumo, ekologinių katastrofų ar dvasinio skurdo.
Knygos „Dieviškosios meilės apsireiškimai“ autorė Julijona iš Noridžo papasakojo tiek apie regėjimus, tiek apie tai, kaip Jėzus Kristus juose paaiškino, ką jis norėjo pasakyti ir kokia jų prasmė: „Gerai įsidėmėk: jis norėjo tau apreikšti meilę. Kas tau tai apreiškia? Meilė. Kodėl apreiškia? Iš meilės. Idant žinotum, kad tavo Viešpats yra meilė“. (SAK / Vatican News)
