Popiežius: karai niekuomet neatnešė žmonijai paguodos
Šiandien lėšų, skiriamų ginklavimuisi, didinimas vėl pavirto valstybių bendravimo įrankiu, liudijančiu, kad taika galima ir įgyvendintina tik jei yra paremta turimų ginklų pusiausvyra. Tačiau visa tai kelia tik baimę ir išgąstį ir rizikuoja sužlugdyti saugumą, tęsė popiežius.
Jis žinioje apgailestavo, kad galios troškimas tebėra santykių tarp valstybių vertinimo kriterijus ir veiklos dalis. Toliau galvojama, kad ginklais galima išspręsti daugelį problemų ir naujų uždavinių, taip pat konfliktus, tampančius valstybių gyvenimo tikrove, pažymėjo žinioje Romos vyskupas Pranciškus.
Jis priminė, kad karai niekuomet neatnešė žmonijai paguodos ir niekada negalėjo vadovauti jos gyvenimo istorijai nei išspręsti konfliktų ir priešingybių. Karo pasekmės yra aukos, naikinimas, nužmogėjimas, nepakantumas, kaip ir galimybės su atnaujinta viltimi žvelgti į ateitį neigimas.
Taika, priešingai, kaip konkretus tikslas, išlieka visos žmonijos šeimos, kiekvienos tautos ir kiekvieno asmens siela ir troškimu. Būtent šį mokymą visam pasauliui paskelbė popiežius šv. Jonas XXIII savo garsiojoje enciklikoje. Tačiau po šešiasdešimties metų nepanašu, kad žmonija būtų įvertinusi, kokia svarbi taika ir kiek gera ji duoda.
Anot popiežiaus, būtina esminė daugiašalių santykių struktūrų, kurias valstybės sukūrė saugumui ir taikai užtikrinti, tačiau kurios nebėra nei laisvos, nei galinčios imtis veiksmų, reforma. Jis pažymėjo, kad nebegalima tenkintis, kad jos skelbtų taiką, jei jos negali savarankiškai planuoti ir vykdyti konkrečių veiksmų, nes yra rizika, kad jos tarnaus ne bendrajam gėriui, o bus šališki įrankiai.
Akademinę konferenciją „Tautų taika praėjus 60 m. nuo Pacem in terris“ surengė Popiežiškasis Laterano universitetas, šiemet švenčiantis 250 m. jubiliejų, ir Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija. (SAK / Vatican News)
