Paieška

2023 metų gegužės 21 d. vidudienio susitikimas Šv. Petro aikštėje 2023 metų gegužės 21 d. vidudienio susitikimas Šv. Petro aikštėje  (Vatican Media)

Šeštinių „Regina Coeli“: esame užtariami ir patys užtarkime

„Kodėl švenčiame Jėzaus pasitraukimą iš žemės? Jo atsisveikinimas atrodo liūdna akimirka, o ne kažkas, dėl ko reikėtų džiaugtis! Ir antrasis klausimas: ką Jėzus dabar veikia danguje, kodėl svarbu, kad jis ten būtų?“, – gegužės 20 dienos vidudienio maldos susitikime klausė popiežius, komentuodamas įvairiuose kraštuose švenčiamos Kristaus Žengimo į dangų iškilmės (Šeštinių) prasmę.

„Kodėl švenčiame ir ką Jėzus dabar daro: štai du klausimai, padėsiantys suprasti, ką švenčiame“, – sakė Pranciškus.

Kodėl švenčiame? Nes Jėzui žengiant į dangų įvyko kažkas nauja ir itin gražaus: Jėzus nunešė mūsų žmogiškumą į dangų – į patį Dievą. Tas žmogiškumas, kurį jis priėmė žemėje, neliko čia, bet įžengė į Dievą ir bus ten amžinai. Galima sakyti, kad nuo žengimo į dangų dienos pats Dievas „pasikeitė“: nebėra vien dvasia, bet, mylėdamas mus, priėmė į save mūsų kūną, mūsų žmogiškumą. 

„Nuostabi žinia! Tas, kuris dėl mūsų tapo žmogumi [...], kad padarytų mus savo broliais, Tėvui pristato save kaip žmogų, kad pasiimtų su savimi visus, kurie su juo susivienijo“, – citavo popiežius vieną iš senųjų tikėjimo mokytojų šv. Grigalių Nysietį (Apie Kristaus prisikėlimą, 1). Tai švenčiame šiandien – „dangaus užkariavimą“. Jėzus grįžta pas Tėvą ir atsineša mūsų žmogiškumą. Tokiu būdu dangus jau dabar yra mūsų. Jėzus atvėrė duris ir jo kūnas jau ten.

Antrasis klausimas: ką Jėzus veikia danguje? Jis užstoja mus Tėvo akivaizdoje, nuolat rodo jam mūsų žmogiškumą, žaizdas, kurias patyrė už mus. Pasak popiežiaus, jam patinka įsivaizduoti, kad Jėzus rodo Tėvui savo žaizdas, gautas dėl žmonių, ir sako – „daryk kažką“. Rodo jam prisikėlimo kainą, o Tėvas susigraudina... Jis nepaliko mūsų vienų. Juk prieš įžengdamas į dangų jis mums pasako, kaip primena šiandienos Evangelija: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). Jis visada yra su mumis, Jis „amžinai gyvas, kad užtartų“ (žr. Žyd 7, 25) mus. Trumpai tariant, Viešpats užtaria ir, kad mus užtartų, yra pačioje geriausioje „vietoje“ – savo ir mūsų Tėvo akivaizdoje.

Užtarimas yra toks svarbus dalykas. Ir jei žinome, kad kažkas Tėvo akivaizdoje mus užtaria, mums tai leidžia išsaugoti viltį. Tegul Dangaus Karalienė padeda mums užtarti kitus maldos galia“. (RK / Vatican News)

2023 gegužės 21, 12:36

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >