Žinia Kūrinijos dienai: širdyje prasideda kiekvienas pokytis
Žinioje „Tegul teka teisingumas ir taika“ popiežius Pranciškus rašo, kad Amoso pasitelktas vaizdinys išreiškia tai, ko Dievas nori: kad viešpatautų teisingumas, kuris mūsų, sukurtų pagal Dievo paveikslą, gyvenimui yra toks pats svarbus, kaip vanduo mūsų fiziniam išlikimui. Dievas nori, kad teisingumas nebūtų pasislėpęs kažkur žemės gelmėse ar dingtų, tarsi vandens garai. Dievas nori, kad kiekvienas siektų elgtis teisingai kiekvienoje situacijoje, išlaikydamas teisingą santykį su žmonija, aplinka ir pačiu Dievu.
Pranciškus prisiminė savo piligrimystę Kanadoje, greta Šv. Onos ežero, daugybės indėnų kartų piligrimystės vietos. „Kaip kūdikių širdies ritmas nuo pat įsčių yra suderintas su jų motinų širdies ritmu, taip ir mes, norėdami augti kaip žmonės, turime derinti savo gyvenimo ritmą su kūrinijos, kuri mums suteikia gyvybę, ritmu“, – cituoja popiežius tuosyk ištartus žodžius.
„Per Kūrinijai skirtą laiką susimąstykime apie šiuos širdies dūžius: mūsų pačių, mūsų motinų ir senelių, kūrinijos širdies dūžius ir Dievo širdies dūžius“, – kviečia Šventasis Tėvas, kad, pasak jo, atkreiptume dėmesį į tai, kas nebedera tarpusavyje, nebedera su teisingumu ir taika. Pradeda atrodyti, kad kariaujame su kūrinija, o šio karo pasekmės – išorinės ir vidinės dykumos, daugybė aplinkosauginio neteisingumo aukų. Plėšrus vartotojiškumas, maitinamas egoistiškų širdžių, išmuša iš vėžių planetos vandenų ciklą, ribų nepaisantis miškų kirtimas ir iškastinio kuro naudojimas lemia sausras ir kelia temperatūrą. Baimę kelianti vandens stoka vis labiau liečia mūsų būstus kaimuose ir metropoliuose tuo metu, kai kuriamos ir naudojamos geriamo vandens ištekliams destruktyvios technologijos dujų ir naftos išgavimui ir kitiems tikslams. Savo „brolį vandenį“, kaip jį vadino šv. Pranciškus, apiplėšėme ir padarėme rinkos dėsniams pavaldžia preke.
Ką galime daryti, kaip galime prisidėti, kad teisingumo ir taikos upė vėl pradėtų tekėti ir drėkinti visą žemę: skubiai veikti, kad išvengtume blogiausio scenarijaus, primena popiežius, prašo ir tarptautinės agentūros.
„Ką mes, ypač kaip krikščionių Bažnyčios, galime padaryti, kad atstatytume savo bendrus namus ir jie vėl pulsuotų gyvybe? Turime nuspręsti pakeisti savo širdis, gyvenimo būdą ir viešąsias politikas, taikomas mūsų visuomenėse“, – pabrėžia popiežius. Pasak jo, dera pradėti nuo savęs pačių – tai yra kiekvieno kito pokyčio priežastis. Keisdami savo širdis sukursime naujus intakus, kurie maitins didžiąją ir galingąją teisingumo bei taikos upę. Mums reikia ekologinio atsivertimo, kad nustotume kūriniją laikyti paprastu daiktu sudėvėjimui ir pamatytume joje šventą Kūrėjo dovaną, su kuria reikia elgtis pagarbiai.
„Taip pat suprasime, kad holistinis požiūris reikalauja praktikuoti ekologinę pagarbą keturiais keliais: Dievo, šiandienos ir ateities žmonių, visos gamtos ir mūsų pačių atžvilgiu“, – pridūrė Pranciškus. Jis citavo savo pirmtaką Benediktą XVI, kuris kalbėjo apie glaudų sukūrimo, meilės veiksmo, ir atpirkimo sąsają. Atpirkėjas yra ir Kūrėjas. Jei neskelbsime visos Dievo didybės, sumenkinsime ir atpirkimą.
Popiežius taip pat citavo ortodoksų patriarchą Baltramiejų, išsamiai mąsčiusį ir rašiusį apie kai kurių dabartinių gyvenimo stilių ekologines nuodėmes, darančias žalą aplinkai ir mūsų broliams bei seserims.
„Padedami Dievo malonės rinkimės mažesnio švaistymo ir vartojimo gyvenimo būdą, ypač tais atvejais, kai gamybos procesai yra nešvarūs ir netvarūs. Būkime dėmesingi įpročiams ir ekonominiams pasirinkimams, kad visiems būtų geriau: mūsų artimui, kad ir kur būtų, taip pat mūsų vaikų vaikams. Prisidėkime prie nuolatinės Dievo kūrybos pozityviais pasirinkimais – galime išteklius vartoti nuosaikiai, praktikuoti džiugų paprastumą, perdirbti liekanas, naudoti ekologiškai ir socialiai atsakingas paslaugas bei produktus, kurių vis daugiau“, – rašo popiežius.
Trečia, turime keisti visuomenės gyvenimą reguliuojančias, šiandienos ir rytojaus jaunuolių gyvenimus įtakojančias viešąsias politikas. Turtą keliems ir nuosmukį daugeliui užtikrinančios ekonominės politikos naikina taiką ir teisingumą. Popiežius išreiškė viltį, kad ateinančio gruodžio pirmoje pusėje Dubajuje klimato konferencijos COP28 dalyviai išgirs mokslą ir apsispręs pradėti greitą ir teisingą perėjimą, užbaigsiantį iškastinio kuro erą.
Rugsėjo pradžioje prasidėsiančio „Laiko Kūrinijai“ pabaiga per šv. Pranciškaus Asyžiečio šventę, spalio 4-ąją, sutampa su Katalikų Bažnyčios sinodo apie sinodiškumą pradžia. Ir jį, kaip ir visą Bažnyčią, galima įsivaizduoti kaip didžiulę upę, į kurią suteka nesuskaičiuojami šaltiniai, maži ir dideli intakai.
„Kiekvienas šaltinis duoda savo unikalų ir nepakeičiamą indėlį, visi jie įteka į didžiulį gailestingosios Dievo meilės vandenyną. Kaip upė yra gyvybės šaltinis ją supančiai aplinkai, taip ir mūsų sinodinė Bažnyčia turi būti gyvybės šaltinis bendriems namams ir visiems, kurie juose gyvena. Ir kaip upė teikia gyvybę įvairioms gyvūnų ir augalų rūšims, taip sinodinė Bažnyčia turi teikti gyvybę sėdama teisingumą ir taiką visur, kur tik gali“, – rašo popiežius Pranciškus žinioje 2023 metų Pasaulinei maldos už kūriniją dienai. (RK / Vatican News)
