Europos Bažnyčios: neramina kai kurių Bažnyčių parama karui
Primename, kad Europos Bažnyčių Konferenciją sudaro 114 protestantų, ortodoksų ir anglikonų Bažnyčių, bendruomenių ir tarpbažnytinių organizacijų. Estijos sostinėje susitiko apie 300 jas atstovaujančių delegatų ir svečių, kaip kad Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas. Europos Bažnyčių Konferencijos generalinės asamblėjos tema – „Ateities kūrimas su Dievo palaiminimu“. Pasak baigiamojo pareiškimo, palaiminimas taip pat reiškia išlaisvinimą – iš nerimo dėl savo saugumo, iš troškimo kontroliuoti, iš įkalinimo savo istorijoje ar naratyve dabartiniame konfliktiškame pasaulyje, priimant iššūkį įnešti savo indėlį vis labiau sekuliarizuotame politiniame kontekste.
Europos žemyno situacija taip pat reikalauja, būnant vieningiems Kristuje, spręsti klimato, biologinės įvairovės praradimo, pasaulinės migracijos, populistinio nacionalizmo, žmogaus teisių pažeidimų, didelio masto konfliktų ir karų problemas, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios. Asamblėja pripažino pareigą įsiklausyti į jaunų žmonių, dažnai nuviliamus tų, kurie patys kažkada buvo jauni, balsus, troškimus ir lūkesčius.
Europos Bažnyčių Konferencija baigiamajame pareiškime panoro itin aiškiai išreikšti savo nuomonę keliais aktualiais klausimais.
„Asamblėja vienprasmiškai smerkia brutalią Rusijos invaziją į Ukrainą ir gyvybės, teritorijos ir tarptautinių santykių naikinimą. Tai labai šiurkštus pokario tvarkos, kurioje esminis buvo teisinės valstybės principas, žlugdymas. Asamblėja išklausė galingus tiesiogiai nukentėjusių asmenų liudijimus, stiprius prašymus melstis ir konkrečiai lydėti ateityje. Asamblėja atsistoja greta šio karo smurto aukų.“
„Esame susirūpinę dėl kai kurių Bažnyčių vaidmens remiant šį siaubingą konfliktą ir apgailestaujame dėl poveikio krikščionių liudijimui Europos žemyne. Susitikimo Taline metu atsivėrė naujas galimo konflikto Europoje puslapis: branduoliniai ginklai buvo perkelti į Baltarusiją, kurioje demokratija ir neprievartinis pasipriešinimas dabartiniam režimui buvo nuslopinti. Labai apgailestaujame dėl šio žingsnio“, – priduriama pareiškime.
„Azerbaidžano vykdoma Kalnų Karabacho blokada ir toliau skleidžia neteisybę ir kančias žmonėms, kurie yra engiami dėl tapatybės ir teritorijos užginčijimo. Religijos ir tikėjimo laisvei kai kuriose Europos dalyse kyla rimta grėsmė – pavyzdžiui, puolamos krikščionių mažumos, naikinamos šventos vietos ir religinio paveldo objektai, užimamos žemės. Pasaulinės migracijos, taip pat ir Europos pasienyje, žmogiškoji kaina yra milžiniška. Susitikimo metu mus sukrėtė žinia, kad prie Graikijos krantų nuskendo beveik 500 žmonių. Europos Bažnyčių Konferencija ir Bažnyčių komisija Europos migrantams pakvietė 2023 m. birželio 25 d. surengti maldos ir budėjimo dieną“, – primenama komunikate, kuris baigiamas dvejomis pastabomis.
„Europos Bažnyčių konferencija buvo įsteigta siekiant sukurti erdvę, kurioje skirtingos istorijos, politikos ir etninės kilmės europiečiai galėtų susitikti nepaisant požiūrių bei patirties skirtumų. Šis pašaukimas išlieka aktualus ir šiandien, ypač atsižvelgiant į dabartinius smurtingus pasidalijimus Europoje. Krikščionys neišvengiamai yra suvienyti Kristuje, praturtinti skirtingumo ir yra pašaukti liudyti šią vienybę žodžiais ir veiksmais išreikšdami savo rūpestį tais, kurie neturi galios, kurie patiria neteisybę iš kitų. Tai taip pat reiškia atsakomybę tiems, kurie neteisingi su kitais.“
„Kai kuriems mūsų amžiaus politiniams judėjimams norint sienų ir siaurai apibrėžtos tapatybės teikiamo saugumo, krikščionių Bažnyčios neturi prabangos eiti atskirai viena nuo kitos. Mūsų pokalbiai, pagrįsti abipuse meile ir malone, turi apibūdinti mūsų prioritetus ateityje. Bažnyčios turi įsiklausyti į Dievo kvietimą Jėzuje Kristuje būti vilties skleidėjomis, pasirengusiomis rodyti neteisingos kančios randus. Tai reiškia bebaimį ir sutaikinantį gyvenimą prisikėlimo viltimi Kristuje, kuris kviečia mus su Dievo palaiminimu prisiimti atsakomybę už ateities formavimą.“ (RK / Vatican News)
